10 neakivaizdžių faktų apie vaikus, kurių nežino net patyrę tėvai

Visi tėvai nori geriau suprasti savo vaiką, nors vaikai taip greitai keičiasi, kad atrodo, jų neįmanoma suprasti.

Mūsų mažieji žmonės kasdien pateikia mums siurprizus ir verčia tėvus pačius tobulėti.

1. Pirmosiomis savaitėmis vaikas negali verkti, todėl kad nemoka. Naujagimis, žinoma, turi ašarų latakus, tačiau juose nepakanka skysčio. Jis gaminamas tik tam, kad apsaugotų akis, tačiau negali išbėgti. Taigi, kelias savaites po gimimo mažylis gali tik rėkti, bet ne verkti.

2. Vaikai turi daugiau skonio receptorių nei suaugę. Mes įsivaizduojame esantys tikri gurmanai, galintys pajausti visą skonio pilnatvę. Tačiau tikri gurmanai yra vaikai, tiesiog jie to dar nesuvokia. Vidutiniškai vaikas turi apie 10 tūkstančių skonio receptorių, o suaugus lieka apie 5 tūkstančiai. Todėl vaikai žymiai geriau skiria poskonius, tiesiog dažnai negali to paaiškinti sau ar suaugusiems. Pavyzdžiui, patiekalas, kuris mums neatrodo kartus ar rūgštus, jiems bus labai sodrus.

3. Naujagimis nemato mėlynos spalvos. Manoma, kad pirmąją savo gyvenime vaikas ima skirti raudoną spalvą. Paskui geltoną. Gebėjimas atskirti mėlynus ir žalius atspalvius formuojasi, pasak skirtingų tyrimų, nuo 4 mėnesių ir vėliau.

4. Pirmieji mažylio garsai labai svarbūs. Atrodo, kad vaikiškas čiauškėjimas – tai beprasmis garsų rinkinys, sklindantis iš vaikų lūpų. Tačiau jis sako tėvams, kad vaiko smegenys pasiruošusios mokytis. Kai tėvai girdi tokias užuominas, jiems reikia būti labai dėmesingiems. Pasak neurobiologų, tėvų pokalbiai su mažyliais daro pastaruosius sumanesniais. Todėl dialogas tarp suaugusiojo ir vaiko yra labai svarbus.

5. Akys augant beveik nekeičia savo dydžio. Faktas, kad vaikai mums atrodo turintys didesnes akis nei suaugę, turi paprastą paaiškinimą. Akys atrodo didesnės lyginant su veidu. Pagrindinis akių augimas vyksta iki 3 metų, paskui akys neauga arba auga labai lėtai. Palyginimui: 3 metų vaiko akis yra 23 mm dydžio, o 20-aisias metais jos dydis padidėja 1 mm.

6. Jei vaikas juokiasi – jis gerina savo imunitetą. Juokas ir šypsena – tai pirmas ir vienintelis mažylio bendravimo būdas su artimaisiais. Kūdikis šypsosi iki 200 kartų per dieną, o juoko pagalba jis išreiškia džiaugsmą, mokosi garsų, rodo, kad viskas gerai. Vyresniems vaikams juokas padeda nuimti stresą. Mokslininkų nuomone, juokas – geriausias vaistas ir svarbiausia vaikų imuniteto apsauga. Todėl neverta barti vaikų dėl per didelio juoko, todėl kad jų sveikatai rekomenduojama juoktis ne rečiau nei 300 kartų per dieną, o tai maždaug kas 3 minutes. Svarbiausia, kad atlaikytų suaugusieji.

7. Paaugliai labiau pažeidžiami, nei mažyliai. Teisingam paauglių vystymuisi reikia daugiau miego,
nei suaugusiems ir jaunesnio amžiaus vaikams – 9-10 valandų per parą. Tyrimais nustatyta, kad melatonino lygio pakilimas ir kritimas paauglių kraujyje įvyksta nakties bėgyje ir ryte vėliau, nei suaugusiems ir jaunesniems vaikams. Tuo galima paaiškinti tai, kad paaugliai ilgai nesigula miegoti, o paskui negali pabusti ryte. Bet kadangi reikia keltis ir eiti į mokyklą, kiekvieną dieną jie praranda reikiamas miego minutes.

8. Apkabinimai gyvybiškai svarbūs vaikams. Apkabinti vaiką – tai labai greitai pademonstruoti jo svarbą ir reikalingumą. Vaikai, negavę pakankamai švelnumo ir glamonių, auga nepasitikintys savimi, jie nesugeba jausti empatijos ir abipusių jausmų. Tačiau be psichologinio apsekto, apkabinimai svarbūs ir fizinei sveikatai. Jų dėka didėja endorfino ir oksitocino kiekis, pakyla hemoglobinas.