5 tikros moters, o ne „tetulės“ priesakai. Neleiskite antrajai į jus įsikūnyti!

Perkelkite moteriškus džiaugsmus į gyvybiškai būtinų rangą.

Moteriškas grožis – kas kita, tai užgyvenamas dalykas…Tai ką gi mes kuriame, lepindamos save įvairiais moteriškais dalykėliais – Chanel kvepalais, gražiais nėriniuotais komplektais ir metine „Moters“ prenumerata?

Moteriškumą! Šarmą! Koketiškumą! Sugebėjimą vesti iš proto! Jokio „tetuliškumo“. Tik jausmas, kad tu dar ohoho. Nepriklausomai nuo amžiaus!

Aš niekam nieko neprivalau.

Pareigos jausmui („aš privalau“, „man privalo“) reikia paskirti ištisą psichiatrijos skiltį.

Žanro klasika: nekenčiu gaminti (skalbti, tvarkytis), bet privalau. Ir vietoj to, kad paprasčiausiai atsisakytume nemėgstamų darbų, verčiame save, pykdamos ant visų, tapdamos įniršusiomis „tetulėmis“.

Man vienodai, ką pasakys žmonės. Svarbiausia – ką apie save galvoju aš.

Apie save reikia galvoti tik gerai. O jei kažkas galvoja kitaip – tai jo problemos. Dėl to, „ką žmonės pasakys“, pergyvena tik „tetulės“.

Tiesi nugara, lengva eisena: argi kas nors suabejos, kad jūs – deivė, sėkminga, nepriekaištinga, laiminga moteris? Ne! Ir, tiesą sakant, paskui mažiau apkalbinės.

Moters paskirtis – ne aptarnauti, o įkvėpti vyrą!

Mano tėvas sakydavo, kad žmonų, kurios puikiai gamina ir skalbia marškinius, vyrai nepalieka. Jis turėjo tris (!) Visos puikiai gamino ir skalbė…

Jis taip ir nesuprato paprasto dalyko: namų šeimininkė ir žmona – tai ne tas pats.

Pirmoji – besirūpinanti buitimi, su samčiu ir prijuoste.

Antroji – moka „sutaurinti“ buitį, tapti mūza, įkvėpimo šaltiniu, galų gale – viskuo, kuo tik nori, tik ne „tetule“!

Aš, ir to jau pakanka džiaugsmui!

Kitos tokios nėra ir nebus nie-ka-da! Sutikite, piktybiška jaustis nelaimingai, krauti į save kasdienes, dažnai išgalvotas problemas ir virsti nuoboda.