Myliu vyrą, tačiau nebegaliu pakęsti jo netikėlės dukters

Mes su vyru susituokėme prieš 3 mėnesius, iki tol susitikinėjome ir pusę metų gyvenome kartu pas jo motiną. Net sapnuoju, kaip mes kraustomės iš anytos, tačiau vyras nenori, bijo, kad ji prapuls be jo.

Nors jis visiškai sveika ir pilnavertė moteris, nematau priežasčių sėdėti prie jos sijono.

Įkalbinėjau, kalbėjau, aiškinau, kad mes jauni ir mums reikia gyventi atskirai. Savo būsto mes neturime, tačiau galime nuomotis arba, pavyzdžiui, galime persikelti pas mano tėvą, kuris gyvena vienas didžiuliame bute.

Pati anyta man nekelia įtampos, daugiau erzina tai, kad atsiveda anūkę, vyro dukrą nuo moters, su kuria jis nebuvo susituokęs. Moka alimentus.

Anyta be galo myli anūkę, stengiasi ją lepinti žaislais, skanėstais. Aš neturiu visiškai nieko prieš mergaitę, tačiau ji pasirodė labai bjauri. Pastoviai krečia man eibes.

Neseniai sugalvojo sugadinti mano kosmetiką, ištaršė šešėlius, apipiešė lūpdažiais baldus, trumpai tariant, tiek pridirbo… Košmaras! Išbariau mergiūkštę, nieko tvarkyti nesiruošiau, kad močiutė su tėvu, kurie, tiesą sakant, turėjo ją prižiūrėti, pasigrožėtų.

Tuo metu vyras buvo parduotuvėje, jo motina snaudė. Aš išvis negirdėjau, kada mergaitė visko pridirbo. Kai sutuoktinis visa tai pamatė, ėmė žadinti motiną. O anyta, pamačiusi visą tą „grožį“, ėmė piktintis ir sakyti man, kad aš turiu viską sutvarkyti. Atsisakiau, tai ne mano dukra, kad aš paskui ją tvarkyčiau.

Po to anyta pareiškė, kad jei mergaitė svečiuojasi pas tėvą, tai nakčiai tegu lieka tėvo kambaryje. Nuo tada kaskart, kai vyro dukra būna svečiuose, miega kambaryje su mumis.

Vyras pastatė vaikišką sofą ir pernešė dukters daiktus. Ir nuo tos dienos mūsų gyvenimas virto tikru pragaru, tiksliau, mano gyvenimas.

Nes mergaitė pastoviai išdykauja, tenka paskui ją tvarkyti , kai vyro nėra, o jo nėra pastoviai, jis darbe. Aš laikinai nedirbu, tačiau tai nereiškia, kad visada.

O neseniai mergaitės motina pareiškė, kad pas ją remontas ir nori, kad dukra gyventų pas mus. Įspėjau vyrą, kad jei jis sutiks, aš išeisiu gyventi pas tėvą. Jis nieko nepasakė, bet matau, kad dukrą pasiims.

Nenoriu lįsti į jų santykius, tačiau daugiau taip nebegaliu. Myliu vyrą, tačiau negaliu pakęsti jo dukters. Ji baisiai pavydi manęs tėvui, štai ir daro viską mano pykčiui. Neišmanau, ką daryti toliau…