– Tu neturi vaikų? Žiūrėk, būsi kaip aš,- įspėjo senutė

Saulė lipo verslo centro laiptais, vos suvaldydama ašaras. Jos vėl nepriėmė į darbą, nors išvakarėse pokalbis telefonu praėjo gerai. Gyvenimo aprašyme ji nurodė netikrą amžių – mažesnį, nei iš tiesų. O pokalbyje paprašė pateikti pasą. Tuo momentu Saulė iškart suprato, kad jos nepriims.

50-ies labai sunku rasti darbą, todėl kelis pastaruosius metus Saulė sėdėjo be jo. Ji baigė neblogą universitetą, ištekėjo iš meilės, sėkmingai. 20 metų su vyru gyveno petys petin. Poilsiauti važinėjo dukart metuose, viską sau leido.

Vyras Saulę labai mylėjo, pildė kiekvieną jos kaprizą. Tačiau vienu metu jis panoro vaiko. O Saulė nenorėjo gimdyti, ji įprato gyventi savo malonumui, dėl savęs.

Tai privedė prie rimtų konfliktų. Vyras atsiribojo, vis dažniau tylėjo šalia Saulės, o vėliau ir suvis išėjo. Butas liko Saulei su visu užgyventu gėriu. Skyrybos buvo neišvengiamos. Paskui Saulė išsiaiškino, kad buvęs vyras susirado jauną moterį, kuri beveik iškart pagimdė jam sūnų. Būtent apie tai jis ir svajojo.

50-metė Saulė liko visiškai viena. Pinigų užteko neilgam, taigi, teko bandyti susirasti darbą. Tačiau be patirties ir tokiame amžiuje tai beveik neįmanoma. Saulė bandė prašyti pažįstamų pagalbos, bet ir šie nenorėjo jos samdyti.

Lauke prasidėjo lietus, tačiau Saulė neatkreipė į tai jokio dėmesio, nugrimzdusi liūdnose mintyse. Kaip toliau gyventi? Ji atsisėdo ant suoliuko, šalia prisėdo kažkokia senutė. Saulė automatiškai pasislinko toliau, nenorėdama sėdėti taip arti senutės.

– Mieloji, gal turi euriuką? – netikėtai kreipėsi į ją senelė.

– Kad pačiai kas duotų,- atsakė jai Saulė. – Vyras mane paliko, darbo rasti negaliu, neturiu nė cento. Visai viena likau.

– Tokia jauna ir viena? O kurgi vaikai, anūkai?

– O koks jūsų reikalas,- supyko Saulė. – Jūs ir pati viena čia euriukų prašinėjate. Kur jūsų anūkai?

– Nesigavo kažkaip, Dievas nedavė. Dabar štai kankinuosi. Pažiūrėk į mano pavyzdį ir susiprotėk. O tai paskui bus vėlu!

Saulė ne juokais išsigando. Įsižiūrėjo į senutę ir aiktelėjo – negi tai ir yra jos ateitis? Skurdas, suvargusi išvaizda, išmaldos prašymas?

Galvoje sukosi įvairiausios mintys. Reikia kažką sugalvoti, kad to nebūtų!

Grįžusi namo, Saulė apsisprendė, kuo nori užsiimti. Svečiai visada girdavo jos kepinius, ypač tortus. Štai ji ir nusprendė pabandyti atidaryti nedidelę internetinę parduotuvėlę ir ten pardavinėti konditerijos gaminius.

Panašaus verslo pavyzdžių labai daug. Saulė paskambino keliems savo pažįstamiems ir pranešė apie planus. Šie nustebo, tačiau sutiko padėti.

Saulė pagamino kelis tortus pabandymui. Parduotuvėje jai pavyko rasti visus reikiamus ingredientus ir papuošimus. Gavosi geriau nei iš vitrinos, o produktai buvo tik natūralūs. Verslas ėmė vystytis.

Viena internetinių pažįstamų patarė Saulei padaryti atskirą interneto tinklapį. Tačiau Saulė galvojo, kad kažkas ne taip. Jos gyvenimas ėmė tvarkytis, bet kažko vis tiek trūko.

Nebuvo galima likti vienišai. Tačiau kur gauti vaiką 50-metei moteriai? Netikėtai su Saule susisiekė pusseserės dukra. Ji su vyru, kuris rado naują darbą, kaip tik persikėlė į tą patį miestą. Giminaitė ir pati norėjo eiti dirbti, tačiau negalėjo dėl 3-mečio vaiko priežiūros. Ji paprašė Saulės trumpam jį prižiūrėti.

– Tačiau aš niekada nesu prižiūrėjusi vaikų,- nustebo Saulė.

– Nesijaudinkite, jūs susitvarkysite. Romas labai tylus ir ramus, su juo nebus problemų. Saulė pagalvojo ir nusprendė sutikti. Jai tiesiog buvo įdomu pabandyti.

Romas pasirodė mielas berniukas, iškart patiko Saulei. Problemų su juo išties nebuvo: mažylis tiesiog sėdėdavo ant grindų ir žaisdavo su savo žaislais. Pažvelgus į jį, Saulei darėsi šilta. Panoro dovanoti šiam vaikui švelnumą ir meilę, rūpintis juo.

Darbo dienomis ji prižiūrėdavo Romą, o išeigines leido kepdama tortus. Taip Saulei pavyko rasti tai, ko ieškojo.

Vaikas nuoširdžiai prisirišo prie jos, o ji juo rūpinosi, tuo pačiu užsidirbdama iš mėgstamos veiklos.

„Gyvenimas tvarkosi“,- kartais galvodavo Saulė. Prisiminimai apie vyrą visai išnyko.