Tėvas išėjo sauskelnių, o grįžo, kai trynukai jau ūgtelėjo

Viename nedidelių miestelių į pasaulį atėjo trynukai. Tačiau šis atvejis skiriasi nuo kitų, kadangi trynukų šeima visiškai nesitikėjo.

Šeima gyveno kukliai, miestas mažas, echoskopų normalių nėra, o tuos, kurie yra, galima rasti tik mokamuose centruose kaimyniniame mieste. Todėl nėštumo metu šeima neturėjo galimybės sužinoti, kas bus. Pilvas augo labai greitai ir jau aštuntą mėnesį Arinai prasidėjo gimdymas.

Greitoji pagalba atvežė ją į gimdymo namus. Į pasaulį atėjus pirmajam vaikui, gydytojai ir pati Arina suprato, kad gimdymas nesibaigė. Po kurio laiko gimė dar du vaikai.

– Sveikiname! Pas jus trynukai!

Tėvas išėjo sauskelnių, o grįžo, kai trynukai jau ūgtelėjo. Dabar nori viską susigrąžinti.

Moteris taip džiaugėsi mažylių atsiradimu. Ji visada norėjo daug vaikų, o apie trynukus nė pagalvoti negalėjo.

Skirtingai nuo Arinos, vyras nelabai apsidžiaugė tokia naujiena. Buvo matyti, kaip jis įsitempė. Grįžus iš ligoninės, jis išėjo sauskelnių, bet namo taip ir negrįžo.

Arina netikėjo, kad vyras gali taip pasielgti. Iš pradžių skambino, bandė rasti per draugus. Bet po kurio laiko liovėsi, reikėjo galvoti apie vaikus.

Pagalbos su vaikais paprašė motinos ir sesers. Kol Arina dirbo, sesuo prižiūrėjo mažylius. Štai taip ir išaugino 3 vaikus su artimųjų pagalba. Kai trijulei sukako 4 metukai, moteris nusprendė persikelti į sostinę. Ten buvo kompanijos filialas, į kurį ji galėjo persikelti.

Per tuos 4 metus Arinos darbo patirtis labai išaugo. Ji lipo karjeros laiptais ir perkėlimo metu gavo vadovaujančias pareigas. Vilniuje ji turėjo daugiau šansų pakeisti gyvenimą į gera. Kompanija išnuomojo butą.

Pareigos buvo geros, ji sugebėjo pasisamdyti auklę. Taip ir gyveno savo gyvenimą, kol neįvyko šis susitikimas. Verslo centro lifte ji sutiko savo buvusį vyrą Beną.

Jis apstulbo, pamatęs Ariną. Ji taip pasikeitė nuo tada, kai jis išėjo. Graži figūra, stilingai apsirengusi ir savimi pasitikinti moteris. Paskutinis lašas buvo tas, kad Arina tapo vadove, o jis tik vieno iš atstovų padėjėjas.

Galima įsivaizduoti, kaip moteris džiaugėsi tokia padėtimi. Praėjus porai dienų po susitikimo, buvęs vyras atėjo pas ją ir ėmė prašyti atleidimo. Neva nežinojo ką daro, buvo išsigandęs.

Moteris paklausė jo ir atsakė:

– Tu dabar atsiklaupei porai minučių, o man teko taip klūpėti du metus. Man teko nueiti ilgą pažeminimų kelią, kad gaučiau išeiginių, kai vaikai sirgo.

Teko plušti kaip prakeiktai, kad juos aprūpinčiau. O tau buvo baisu. Dabar mano gyvenimas kitoks ir laimei, tavęs jame nėra. Kai vaikai užaugs, patys nuspręs, reikia jiems tavęs ar ne. O aš tavęs nepalaikysiu.

Arina apsisuko ir nuėjo šalin nuo Beno, caksėdama kulniukais. Išdidžiai pakelta galva, liekna figūra ir trynukai ant rankų. Jo trynukai. Tas vyras tik dabar suprato, kad paleido savo laimę.

Ar tai unikali istorija? Nemanau. Tačiau paskaičius panašias istorijas, ateina suvokimas, kad kiekvienas gaus pagal nuopelnus. Todėl visada reikia gyventi sąžiningai.