Draugei teko išgrūsti anytą pro duris, tačiau jos poelgis pateisinamas

Tiesą sakant, man bjauru valgyti iš jos lėkščių. Kiekvieną kartą plaunu lėkštes, kurias ji ėmė į rankas, tačiau tai ne pabaiga.

Aš su sutuoktiniu gyvenu jau 11 metų. Per visus tuos metus mes nelabai pykomės. Kai susilaukiau dukters, beveik iki mokyklos sėdėjau su ja dekrete. Ėmiau kai kuriuos darbus į namus. Vienu metu užsiėmiau manikiūru.

Klientų turėjau nedaug. Mano giminaičiai ir tai tik tie, kurie gyveno netoliese.

Į darbą išeiti aš negalėjau, todėl kad visą laiką skyriau vaikui. Juk reikėjo ruošti maistą, skalbti, užsiimti su ja, vesti pasivaikščioti. Žodžiu, buvo dienotvarkė pagal valandas.

Kai mūsų dukra tapo savarankiška, nusprendžiau išeiti į darbą. Susiradau neblogą vietą grožio salone. Su vyro giminaičiais nebuvau pažįstama.

Sutuoktinis pasakė, kad jie neegzistuoja jo gyvenime. Niekada tos temos neaptarinėjome. Kartą ryte jis pasakė, kad pas mus pasisvečiuoti atvažiuos jo mama.

Ir daugiau nieko. Jis pasidarė nervingas, rūkė po kelis pakelius cigarečių per dieną. Mačiau, kad su juo kažkas darosi, bet jis nieko nenorėjo aiškinti.

Paskui paaiškėjo, kad mano vyras užaugo vaikų namuose, kur jį įkišo mama, kad netrukdytų jai mėgautis gyvenimu. Jos gyvenimo būdas buvo palaidas. Dabar ji labai gailisi dėl savo elgesio. Jaunystė liko tolimoje praeityje ir buvo galima prisiminti sūnų.

Tiesą sakant, nebuvau sužavėta, kad dabar su mumis apsigyvens anyta, kurios aš nė nepažįstu. Tačiau raminausi tuo, kad galbūt mano nusistatymas išankstinis. Štai susipažinsime artimiau, tai ir nuspręsiu.

Visą dieną ruošiau skanią vakarienę. Laukiau anytos svečiuosna. Nespėjo ji užeiti į namus, kai ėmė šeimininkauti. Nuo jos trenkė alkoholiu ir cigaretėmis.

Turbūt ji iki šiol geria bei rūko ir negali atsikratyti šių žalingų įpročių. Mano vyras vienas pats priėmė sprendimą, kad ji liks gyventi pas mus. Jis pradėjo glaudžiai bendrauti su ja, o mums su dukra jam neužteko laiko.

O paskui anyta padegė namus. Gal ir ne specialiai, nors aš jau niekuo nesistebiu. Man nieko nebeliko, kaip užmerkti akis į visa tai ir paleisti situaciją. Sutuoktinis visiškai atsidavęs motinai. Atiduoda jai visą atlyginimą ir perka viską, ko ji pageidauja.

Man dingo noras sėdėti su ja prie vieno stalo. Triskart plaunu lėkštes, iš kurių ji valgė. Kai grįžtu namo iš darbo, visas butas prirūkytas, nes anyta rūko ir nė nesiteikia išeiti į lauką. Kiekvieną vakarą po jos plaunu vonią ir tualetą. Negaliu naudotis po jos, ji baisiai netvarkinga.

Kartą darbe man pasidarė bloga ir aš grįžau namo anksčiau. Užeinu, o pas mus benamių sambūris. Jie reikalavo mano dukters juos aptarnauti. Tuoj pat surinkau policijos numerį ir teisėsaugos atstovai juos išvijo lauk.

Dabar anyta miega ant suoliuko prie mūsų laiptinės. Iškėliau vyrui ultimatumą, jei nori gyventi su mama, tai be mūsų su dukra.