REIKIA PATARIMO: VYRAS NERIMAUJA DĖL MANO SVEIKATOS, O AŠ — DĖL SAVO KATINŲ

Dabar visomis išgalėmis teisinsiu vyrą — jis rūpinasi mano sveikata. Situacija tokia: turiu du katinus.

Jų amžiaus skirtumas yra 10 metų, jie draugauja, miega apsikabinę. Abu priglaudžiau iš gatvės. Jaunesnysis dar ir su problemomis: kažkas jį sumušė ir pažeidė stuburą. Vyresnysis turi virškinimo problemų.

Ir štai bėda: man atsirado alergija.

Metus aiškinausi, į ką. Išsiaiškinome, kad į kačių kailį ir jų gyvenimo produktus. Su gydytoju parinkome vaistus, kuriuos nuolat vartoju. Be šių vaistų dar vartoju ir vaistus nuo spaudimo bei diabeto.

Bet mano vyras dėl kažkokių priežasčių nerimauja dėl antihistamininių vartojimo. Reikalauja, kad atsikratytume alergijos šaltinio.

O aš NEGALIU! Žinau, kad mano širdis sustos, jei atiduosiu savo berniukus. Ir tai ne apie tai, kad vyras reikalautų juos išmesti į gatvę.

Jis turi gerą pažįstamą, kuri gyvena kaime. Ten daug gyvūnų ir visi yra prižiūrimi. Bet aš negaliu atsisveikinti su savo berniukais.

Vyresnįjį, pamenu, net buvo užpuolęs šuo. Vos išgyveno. Veterinarai vienbalsiai tvirtino, kad dėl meilės man jis siekia gyventi. O mažylio užpakalinės kojos kaip triušio, be to, jis yra kurčias. Miega po antklode, ėda dietinį maistą.

Ir ką dabar daryti, neįsivaizduoju: arba katės, arba santykiai su vyru. Dėl alergijos aš nesijaudinu. Po 40 metų vis tiek ligų tik daugėja. O antihistamininių net nelaikau vaistais. Bet dėl kačių bijau.

Kaip įtikinti vyrą, kad mano alergija yra mažesnė blogybė nei tai, ką jam galėtų sukelti vaikai?

Patarite, ką man daryti, kaip priimti teisingą sprendimą? Iš anksto dėkoju už visus jūsų patarimus.