Yra moterų, kurioms pasisekė

Pabučiuotos dangaus, jos gimsta patrauklios ir viskas jose traukia žvilgsnį – ir veidas, ir figūra, ir gestai.

Tėvai visada vadino jas „savo princesėmis“. O motinos rodė pavyzdį moteriškais apdarais ir miela
šypsena.

O yra moterų, kurioms nepasisekė. Sudėtingas grožis, sudėtinga situacija šeimoje. Tėvai teigė joms, kad
svarbiausia – protas. Jų mamos visą gyvenimą linko nuo krepšių svorio su viena ir ta pačia suknele. Jų
tėvai niekada nesakė joms komplimentų. Vietoje pirmųjų pasimatymų jos uždirbdavo pirmuosius pinigus.

Ir išaugo – susimąsčiusios, sudėtingos, be koketiškų kartūninių suknelių ant plonyčių petnešėlių. Ir jas
labai retai kviečia į pasimatymus. Ir tada toms merginoms visko tenka mokytis savarankiškai.

Pragariškas darbas – savyje išauginti visiškai naują moterį: lengvą, viliojančią, žaismingą. Išmokti vertinti
ne tik savo protą, bet ir kūną. Išmokti gėrėtis savimi veidrodyje. Išmokti šypsotis, kai paprasčiausiai eini
gatve. Išmokti klausytis mėgstamos muzikos ir juoktis iš vyrų juokelių. Pakeisti visus gyvenimo primestus
įpročius. Ir, nepaisant dievo duotų sąlygų, leisti sau būti gražiai.