Man labai patiko vienas psichologas. Vienai damai, kuri graudžiai vardijo, ko ji neturi, jis pasakė labai pozityvų dalyką

Man labai patiko vienas psichologas. Vienai damai, kuri graudžiai vardijo, ko ji neturi, jis pasakė labai pozityvų dalyką. Tikrų draugų neturi. Gero atlyginimo nėra. Padorios mašinos neturi. Tinkamo buto neturi. Jaunystės jau nebėra.

Ir nėra vilties kada nors turėti visa tai…

Ir toks malonus apkūnus psichologas su barzdele pasitaisė akinius ir geraširdiškai tarė: žinoma, jūs daug ko neturite.

Ir galima tęsti sąrašą. Sunkios nepagydomos ligos neturite. Milijoninių skolų neturite. Neturite atsakomybės už kažką, už ligotą giminaitį ar silpnaprotį senuką. Neturite kupros.

Ir neįgalumo neturite. Labai daug ko jūs neturite. Ir surašius, ko jūs neturite, nuotaika pasitaisys iškart.

Ir viltis atsiras, kad to ne tik nėra, bet ir nebus.

Ir dama pagalvojo, mintyse viską paskaičiavo ir nusišypsojo.

Taigi, mes daug ko neturime. Ir nereikia. O visa kita galima uždirbti, pagerinti, gauti dovanų arba paprasčiausiai laikinai apsieiti; nieko baisaus. Svarbiausia – būti gyvais ir sveikais.

Ir kad artimieji būtų gyvi ir sveiki. Ir blogo nebūtų. Ir tai – jau gerai. Nuo to ir pradėsime, kaip sakoma, išvardinsime, ko mes neturime…