Vyras priglaudė kačiuką, o šis ėmė ir užaugo didesnis už jo šunį. Žiūrėkite foto prieš ir po

Niko, šios istorijos herojus, ėjo namo, norėdamas kuo greičiau pasiekti šiltą butą, juk rudens vėjas ir šaltis smelkėsi kiaurai. Netikėtai ant šaligatvio prieš save vyras pamatė mažytį rudą kačiuką.

Gyvūnas buvo mažesnis už vyro delną ir drebėjo nuo šalčio, todėl Niko galėjo nepastebėti jo ir praeiti pro šalį. Jei mažylis nebūtų rėkęs taip, kad girdėjosi visoje apylinkėje.

Niko pasiėmė kačiuką, žadėdamas jį sušildyti, pašerti ir rasti mažyliui naujus šeimininkus. Kai tik mažylis buvo pridengtas nuo šalto vėjo vyro striuke, iškart nustojo verkti ir greitai užmigo.

Namie Niko pasirūpino mažyliu ir surentė jam nedidelį gultuką miegui. Mažylis buvo toks simpatiškas ir juokingas, kad vyras ėmė abejoti savo tikslais rasti jam naujus namus ir susimąstė, ar nepasilikus katino sau.

Net šuo, gyvenantis pas Niko, gerai atsižvelgė į netikėtą svečią. Mažylis labai greitai apsiprato naujoje vietoje – žaidė su šuniu, noriai ėjo pas žmogų ant rankų. Labai greitai Niko suprato, kad negalės išsiskirti su nauju draugu.

Rudas kačiukas augo labai greitai ir jau po metų jo dydis ženkliai viršijo jo amžiaus katinų normas. Niko pradėjo ieškoti panašių veislių internete ir greitai suprato – naktį gatvėje rado Meino meškėną.

Šios veislės gyvūnų ilgis gali siekti metrą, o svoris – 10 kg. Gatvės kačiukas išties pavirto grynaveisliu gražuoliu – tankus kailis, tvirtos letenos, ausys, vainikuotos juokingais šepetėliais.

Niko rastas katinas viršija standartinius Meino meškėnų išmatavimus – jau dabar jis sveria 14 kg, ūgiu ir svoriu jis pasivijo šunį, gyvenantį pas Niko. Mažytis kačiukas, lengvai tilpęs ant delno, tapo oficialiu savo veislės rekordininku.

Šeimininkas labai myli savo augintinį, namie jam beveik niekas nedraudžiama – katinas miega šeimininko lovoje ir kartu maudosi vonioje. Katinas turi tik vieną trūkumą – sunku ilgai laikyti jį ant rankų.