Na labai žydiška istorija!

Viena izraeliečių pora – Anat ir Lior Solomon – rugpjūčio 3 atliko hupos – santuokos ceremoniją.

Nelabai seniai mirė nuotakos tėvai, iš pradžių motina, paskui ją tėvas, ir vestuvėse dalyvavo vos 10 žmonių, patys artimiausi.

Vestuvės vyko nuobodžiai, salė buvo didelė ir tuščia. Nuotaka verkė. Ji nenorėjo tokių vestuvių. Viena nuotakos draugių, Jafa, 10 valandą vakaro Facebooke publikavo įrašą: „Jei jūs galite, paprasčiausiai atvažiuokite dabar į hupą, nereikia pinigų, nereikia dovanų, tiesiog ateikite, kad užpildytumėte tuščią salę ir pradžiugintumėte nuotaką ir jaunikį“. Ir nurodė salės „Sodo harmonija“ adresą bei jaunavedžių vardus.

Ir štai kas iš to išėjo:

Daugiau nei 2000 izraeliečių pirmą darbo savaitės dieną, po darbo dienos, 10 valandą vakaro ar vėliau perskaitė įrašą Facebooke, sėdo į mašinas ir nuvyko į Machlef Geder sankryžą 10 km už Ašdodo miesto.

Važiavo iš įvairių miestų pas nepažįstamą merginą ir vaikiną… Tik tam, kad pakeltų jiems nuotaiką!

Prie įėjimo į salę, kur turėjo vykti ceremonija, nuo pusės vienuolikos vakaro vienas po kito ėmė rodytis nepažįstami žmonės. Jie ėmė vokus, rašė sveikinimus bei linkėjimus ir dėjo į juos pinigus bei čekius!

Žmonės važiavo net su mažais vaikais, kurių neturėjo su kuo palikti! Jie ėjo ir ėjo…

Visi šie nepažįstami žmonės atėjo, kad užpildytų iškilmių salę, pamatytų hupos ceremoniją, aplodismentais sutiktų jaunikį ir nuotaką, dainuotų vestuvines melodijas, jie atnešė dovanų (pinigų) ir apdovanojo jauną porą pačiais geriausiais linkėjimais.

Jaunikis ir nuotaka verkė nuo juos perpildžiusių dėkingumo ir šilumos jausmų …