Pasakėčia apie išminčių ir malūnininką

Sakyk, tu garsėji kaip labai praktiškas ir ekonomiškas žmogus, kam tu išleidai pinigus tokiai beprasmybei?

Išminčius filosofas atėjo į malūną nusipirkti šiek tiek miltų. Malūnininkas paprašė jo truputį palaukti, kol grūdai susimals, ir išėjo. Išminčius ėmė stebėti procesą: bulius su varpeliu ant kaklo, kurio jungas buvo pritvirtintas prie girnų, vaikščiojo ratu, girnos sukosi ir malė grūdus.

Po kurio laiko malūnininkas grįžo ir padavė išminčiui maišą su miltais.

– Noriu tavęs paklausti,- pasakė išminčius. – Sakyk, tu garsėji kaip labai praktiškas ir ekonomiškas žmogus, kam tu išleidai pinigus tokiai beprasmybei – varpeliui ant buliaus kaklo?

– O, tai labai paprasta: bulius eina ratu, o jei sustoja – varpelis nutyla, aš tada išeinu, pagrasinu jam bizūnu ir jis vėl eina ratu. Taip aš galiu užsiimti kitais reikalais, kol malasi grūdai.

– Įdomu! O jei bulius sustos ir paprasčiausiai linguos galvą, varpelis skambės, o tu galvosi, kad jis dirba. Tai bus problema.

– O, vargu ar iškils tokia problema. Šis bulius ne toks protingas kaip tu.