Gyvename kartu su anyta ir ji pastoviai pykdo mane su vyru

Gyvename kartu su anyta ir santykiai nesiklosto nuo pirmos dienos. Ji pastoviai daro man pastabas, sako, kad tėvai manęs nieko neišmokė.

Nuolat skundžiasi visiems kaimynams ir pažįstamiems, kad jai nepasisekė su marčia, kad aš atvažiavau iš provincijos ir man pasisekė sutikti tokį vyrą kaip jos sūnus.

O va aš nesuprantu, kodėl jiems nepasisekė su manimi? Ir aš atvažiavau iš rajono centro, baigiau universitetą kartu su jos sūnumi, dirbu tarptautinėje kompanijoje, uždirbu ne mažiau, nei vyras.

Tačiau anyta ir į tai randa atsakymą, kad aš visko pasiekiau visiems žinomu būdu ir pastoviai bando tą mintį įkalti sūnui.

Grįžau iš darbo ir pamačiau, kad vyras vėl piktas. Į mano klausimą „Kas nutiko?“ jis niršiai sušnypštė: „Kodėl tu vėl susibarei su mama?“ Išbėgo iš namų ir aš jau žinau, kad jis vėl grįš girtas, mūsų abiejų pykčiui jis taip išreiškia savo protestą.

Anyta visa tai girdėjo ir patenkinta praėjo pro mane į savo kambarį.

O barnis nutiko ryte, kaip ir visada – dėl menkniekių. Ji eilinį kartą išsakė savo nepasitenkinimą, kad aš neekonomiška ir tai dėl šampūno, kurį aš išmečiau į šiukšlių kibirą.

Aš jai paaiškinau, kad jis baigėsi ir aš nupirkau naują, tačiau anyta pasakė, kad ten galima įpilti vandens ir dar porą kartų išsiplauti galvą.

Ištraukė jį iš šiukšlių ir pastatė atgal, o vakare pasiskundė vyrui. Ir tai ne vienintelė dingstis pasakyti man pastabą. Kai nupirkau priemonę grindų plovimui, anyta pasakė, kad tokios išlaidos nereikalingos, galima surinkti muilo likučius, ištirpinti ir plauti grindis.

Buvau šoke ir pasakiau jai, kelintame amžiuje gyvename ir kad aš viską perku už savo pinigus. Jai tai nepatiko ir ji sukėlė isteriją, ėmė šaukti taip, kad visi girdėtų.

Man pabodo visa tai kęsti ir jau ne kartą siūliau vyrui gyventi atskirai, todėl kad kartu aš jau nebegaliu, tačiau jis nenori skaudinti mamos, kuri tik to ir siekia, kad galutinai mus supykdytų.