Anyta neturi jokių pasiekimų, tačiau moko mane gyventi. Jau nebeturiu jėgų

Nors tėvai gyvena toli nuo mūsų, tačiau atrodo, kad arti. Dėl visko kalti dažni anytos vizitai.

Prieš atvykdama ji aimanuoja, kad labai ilgisi anūkų. Tačiau man ne paslaptis, kad tikroji tokių dažnų vizitų priežastis yra neturėjimas ką veikti. Anyta seniai pensijoje, tai ir pramogauja važinėdama pas mus.

Ji svečiuojasi pas mus stabiliai kartą per savaitę ir tai nepaisant nemažo atstumo. Pasakyti, kad ji daug laiko praleidžia su anūkais, aš negaliu. Namie man irgi nepadeda. Be to, elgiasi lyg savo namuose.

Atidaro šaldytuvą ir ima ko tik jai norisi. Galiausiai pavakare man vėl reikia bėgti į parduotuvę ir ruošti maistą. Vyras nė žodeliu neprieštarauja mamai. Jį toks elgesys visiškai tenkina.

Maža to, kad man su vaikais užtenka rūpesčių, tai dar anyta jų prideda. O apie pagalbą negali būti nė kalbos. Ji mano, kad atvažiavo į svečius, o ne užsiimti buitimi ir anūkais. Tik retais atvejais anyta gali paruošti vakarienę, tačiau šiuos atvejus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

Tačiau yra dar vienas momentas, kuris mane beprotiškai erzina. Tai begaliniai anytos patarimai. O dar ji labai mėgsta girtis ir primygtinai man rekomenduoti, kad imčiau iš jos pavyzdį. Prisimena jaunystės metus ir sako, kad baigė 2 universitetus ir turi gerą išsilavinimą.

Aš viską puikiai suprantu, bet nepaisant to, reikia pritaikyti savo žinias. O anyta per visą savo gyvenimą nežinojo, kur jas dėti, todėl sėdėjo ant sprando savo vyrams. O dar ji mėgsta gyventi kreditan. Bijau, kad po jos mirties mums atiteks krūva skolų.

Aš neviešinčiau šios situacijos, jei ji man pastoviai netvirtintų: „Žiūrėk kaip reikia!“, „Mokykis, kol yra galimybė.“ Sako, kad aš nepakankamai išsilavinusi. Juk kolegija negali duoti žmogui reikiamo išsilavinimo. O aš baigiau būtent ją.

Nepaisant to, turiu gerą darbą. Su vyru pasiėmėme kreditą mašinai. Bute atlikome kapitalinį remontą. Išeina, kad aš pasiekiau žymiai daugiau, nei anyta, nepaisant jos dviejų išsilavinimų, o mano – tik nelaimingos kolegijos.

Man nesinori gyventi viena diena. Įpratau planuoti ateitį. Tačiau mano pozicijos anyta nesuvokia. Kaipgi jai išaiškinti, kad ji neturi kištis į mūsų gyvenimą? Juk aš nenoriu prarasti vyro, tačiau ir pamokslų klausytis nebegaliu.