Aš daugiau vaikų turėti nebegalėsiu. Vyras pasakė, kad aš „brokuota“ ir po to su manimi išsiskyrė

Kai Raimondas atsivedė mane supažindinti su savo mama, labai stengiausi jai patikti. Tačiau iškart supratau, kad man tai nepavyko.

Mano būsimoji anyta Liuda Norvilienė man šypsojosi, tačiau matėsi, kad aš jai labai nepatikau. Tačiau po pusmečio mes su Raimondu vis tiek susituokėme ir išvykome į kitą miestą. Ten Raimondui pasiūlė darbą didelėje kompanijoje.

Vyras padėjo man įsidarbinti toje pat kompanijoje. O paskui netgi nusipirkome butą su paskola. Viskas pas mus buvo gerai. Mes normaliai uždirbome ir puikiai gyvenome.

Kai gimė Linutė, vyras buvo labai laimingas. Jis nupirko man dovanų ir gėlių, kai mane išrašė iš gimdymo namų. Raimondas labai padėjo su mažyle, kai buvo namuose.

Jaučiausi labai blogai. Buvo labai sunku prižiūrėti dukrą. Man skaudėjo visą kūną ir pastoviai norėjau miego.
Paprašiau Raimondo leidimo pasikviesti mano mamą, kad padėtų prižiūrėti mažylę, kol pasijusiu geriau.

Bet Raimondas buvo kategoriškai prieš. Jis išvis nemėgo mano mamos. O apie tai, kad ji gyvens su mumis, jis ir girdėti nenorėjo.

Man darėsi blogiau. O Raimondas nenorėjo būti su mažyle. Ir štai kartą aš apalpau. Tada jau Raimondas buvo priverstas paskambinti savo mamai ir paprašyti atvažiuoti pas mus.

Jaučiausi labai blogai ir labai džiaugiausi, kad pas mus atvažiuos anyta ir man padės. Kai tik anyta atvažiavo, nuvykau į ligoninę.

Gydytojai mane apžiūrėjo ir iškart atliko operaciją. Pasirodo, po gimdymo man prasidėjo uždegimas. Laiku nesikreipiau į ligoninę, laikas buvo praleistas. Todėl padarė operaciją ir daugiau vaikų turėti nebegalėsiu.

Po to Raimondas ėmė elgtis su manimi labai blogai. Jis pasakė, kad aš „brokuota“. Pasirodo, jis visada norėjo trijų vaikų. O aš sudaužiau jo svajonę į šipulius. Dėl to, kas man nutiko, vyras kaltino tik mane.

– Tu pati nepasirūpinai savo sveikata!

O apie tai, kad aš jam jau seniai sakiau, kad blogai jaučiuosi ir man reikia į ligoninę, Raimondas kažkodėl pasirinko pamiršti…

O kol aš gulėjau ligoninėje, vyras išsiuntė savo mamą namo. Ir ne vieną, o kartu su mūsų dukra. Jis pasakė, kad mano vaikas jam išvis nereikalingas.

Kai mane išrašė iš ligoninės, iškart nuvažiavau dukros. Anyta labai džiaugėsi mano atvykimu. Juk jai buvo labai sunku vienai tvarkytis su mažu vaiku.

Ir štai praėjus 3 mėnesiams Raimondas padavė skyryboms. Pasiėmiau mažylę ir grįžau gyventi pas tėvus.

Praėjus pusmečiui po skyrybų sužinojau, kad Raimondas vėl vedė. O aš visą gyvenimą skyriau dukrai. Daugiau nebeištekėjau: juk nebegalėjau turėti vaikų, todėl nusprendžiau, kad užsiimsiu tik dukros auklėjimu ir stengsiuosi, kad ji viską turėtų.

Ir man nereikia jokio vyro…