Daugiau niekada nenuomosiu buto pažįstamiems!

Dabar žinosiu, kad reikia tūkstantį kartų pagalvoti prieš nuomojant butą tiems, ką gerai pažįsti ar net esi draugiškuose santykiuose.

Yra tikimybė gauti savo būstą, švelniai tariant, netinkamos būklės, o tuo pačiu prarasi ir draugus.

Aš anksti tapau našle. Vyras paliko man du butus, viename jų gyveno dvi mūsų dukterys studentės, o antrą aš nusprendžiau nuomoti, kad nestovėtų tuščias. Kadangi mes su vyru gyvenome nuosavame name.

Nusprendžiau nesinaudoti nekilnojamo turto agentų paslaugomis, išklausinėjau pažįstamų, draugų, ar kas neieško buto. Jau po savaitės nuomininkai davė apie save žinoti. Viena mano pažįstama, kaip paaiškėjo, seniai ieško buto. Štai ji su vaiku ir apsigyveno mano bute. Apsiėjome be sutarties, paprasčiausiai aptarėme buto nuomą ir išsiskirstėme.

Aš labai džiaugiausi, kad butas nestovės tuščias, be to, ten gyvena žmonės, kuriuos aš gerai pažįstu, o ne svetimi. Pažįstama pinigus atiduodavo visada laiku. Taip truko apie 3 mėnesius. Ir prasidėjo…

Taiatlyginimo dar negavo ir su ašaromis maldavo truputį palaukti apmokėjimo. Tai žadėjo sekantį mėnesį iškart už du sumokėti. O greitai mane pasiekė gandai, kad ji seniai nedirba. Ar pati išėjo, ar jos paprašė…

Žodžiu, šita daina truko dar ilgai, laimė, kad komunalinius visada mokėjo. O neseniai nusprendžiau užeiti, pažiūrėti, kaip ten gyvena mano nuomininkai. Ir tiesiog apstulbau nuo to, kad bute buvo taip purvina, tiesiog košmaras. Lyg ir gaila išvaryti pažįstamą su vaiku, ir kentėti visa tai jau nebėra jėgų.

Nežinau, kaip pasielgti…