Idealus sprendimas: numesti motinos priežiūrą marčiai

Mano vyras turi seserį, gyvenančią Žemaitijoje. Ir štai, kai su jų motina nutiko bėda, ji nieko geresnio nesugalvojo, kaip numesti šią problemą ant manęs. Anksčiau, kai patardavau kaip išvengti situacijos paaštrėjimo, manęs nesiklausė, vadino svetima. O dabar tapau sava. Tik manęs tokia padėtis visai netenkina.

Pradėsiu apie viską iš eilės. Mes su vyru ir dviem vaikais gyvename 2 kambarių bute, atitekusiu mums pagal testamentą. Mūsų santuokai jau 15 metų. Per tuos metus su anyta nelabai bendravome. Ji nedegė noru padėti auginti vaikus. Tik kai jie ūgtelėjo, pasiimdavo pas save per išeigines, juk mums reikia kartais pailsėti nuo vaikų.

Tačiau tokia laimė truko neilgai. Vieną gražią dieną 12-metė dukra grįžusi iš močiutės pareiškė, kad daugiau pas ją neis. Bute tvyro tokia smarvė, kad net visi jos rūbai smirdi.

Viskas dėl gyvūnų, kurių pas anytą gyvena didžiulė daugybė. Pas ją visada gyvendavo viena katė. Paskui ji pradėjo imti laikinai globai šunis ir kates, kol jiems ras naują šeimininką. Palaipsniui gyvūnai pradėjo užtrukti pas ją, kadangi naujus šeimininkus rasti ne taip jau paprasta.

O išmesti į lauką gyvų padarų ranka nekyla. Dabar jos bute gyveno 13 kačių ir 2 šunys. Suprantama, tokioje aplinkoje būti nesinori. Sūnus dar kurį laiką vaikščiojo pas močiutę, kol vienas augintinių jam įkando.

Mes patys neturėjome noro lankyti giminaitės. 2 metus nebuvome pas ją, tik vyras pervesdavo pinigų į kortelę. Kartą man paskambino vyro sesuo ir ėmė mums priekaištauti, kad nepadedame mamai.

Ir išvis, palikome vieną, atėmę iš pagyvenusio žmogaus galimybę matytis su anūkais. Bandžiau paaiškinti, kad su anyta neįmanoma kalbėtis. Kiek kartų bandėme pasikalbėti su ją, įkalbėti skirtis su gyvūnais, viskas veltui. Tačiau svainė manęs negirdėjo.

Ir štai po paskutinio mūsų pokalbio Neda nusprendė atvažiuoti su šeima išsiaiškinti problemos. Pasirodė giminaičiai ant mūsų slenksčio netikėtai ir pasiprašė pernakvoti, kadangi motinos bute neįmanoma būti.

Sėdome aptarti susiklosčiusios situacijos. Pasiūliau guldyti anytą į ligoninę. Žinoma, ji atsisakė ir įsižeidė. Svainė puolė mane kaltinti, kad išdrįsau skaudinti jų motiną. Pasakė, kad išvis nelįsčiau su patarimais, juk ne giminė. Paskui nusprendė, kad jie su broliu pervedinės motinai pinigus, o aš turiu ją lankyti kelis kartus per savaitę. Paskelbė nurodymus ir išrūko namo.

Mane smarkiai supykdė tokia giminaitės pozicija. Kodėl aš vietoj vaikų turiu prižiūrėti anytą. Vyras nieko neatsakė į mano pasipiktinimą. Kelis kartus pabandžiau aplankyti jo motiną, bet ji manęs nė per slenkstį neįsileido. Matydavo per akutę, kad aš ir neatidarydavo.

Galiausiai kaimynų nervai neišlaikė ir jie iškvietė greitąją bei policiją. Anytą išvežė į ligoninę. Gyvūnus mums teko atiduoti į prieglaudas. Butą išplovėme, net nedidelį remontą padarėme. Dabar buvo klausimas, kas po ligoninės pasiims motiną pas save. Žinoma, Neda ir tai perkėlė ant mano pečių.

Matote, pas ją vaikas. Pas mane irgi, netgi du ir be to, mūsų butai vienodi, 2 kambarių. Pabandžiau paaiškinti vyrui, kad man teks mesti darbą, kad prižiūrėčiau jo motiną. Kad neturime kur dėti vaikų. Pasiūliau pasamdyti slaugę, bet svainė prieš. Svetimam žmogui motinos nepaliks. Vadinasi, aš jau nebe svetima.

Teko pastatyti vyrą prieš faktą: arba slaugė, arba tegu pats gyvena su motina. Mano namuose jos nebus. Neklausė manęs anksčiau, dabar tegu sprendžia patys.