Tai, kas jums atrodo – jums neatrodo. Taip ir yra

Žinote, aš manau, kad santykiuose labai svarbu orientuotis netgi ne į formalius gerovės požymius, o į
savo pojūčius.

Mūsų smegenys neabejotinai seka visa, kas vyksta ir net veda apskaitą, kas ir kieno naudai daroma santykiuose.

Yra faktai: tarkim, skambučių, žinučių kiekis, dėmesio ir pagarbos ženklai, rūpestis ir palaikymas, šiluma ir buvimas. Visa tai yra ir daro įtaką mūsų reikalingumo kitam žmogui pojūčiui.

Tačiau šios apraiškos gali būti ir formalios. Kažkas yra, kažką mes suvokiame kaip padaryta be emocijų, nes taip reikia, be širdies. Štai jie – pojūčiai.

Smegenys, skirtingai nuo sąmonės,priima visą gaunamą informaciją. Jos kažkaip ją rūšiuoja, grupuoja, išsaugo, filtruoja suvokimo filtrais ir išduoda sąmoningajai psichikos daliai.

Iš ten mes darome samprotaujame ir darome išvadas, priimame sprendimus ir kabiname etiketes. Bet! Smegenys žino viską. Tai, kas nepateko į sąmonę, liko pasąmoninėje dalyje ir puikiai valdo mus iš ten.

Jūs nežinote kodėl, bet jūs kažką galite padaryti netikėtai sau. Arba staiga atsiranda kažkokios abejonės, atrodytų,lygioje vietoje. Arba diskomfortas bendraujant. Arba netikėtas, niekuo nemotyvuotas erzulys.

Arba baimė – be aiškių priežasčių. Priežastys nematomos. Tai yra, sąmonė jų nepriima dėl blokų ir filtrų, tačiau jos yra. Ne tas tonas, ne ta reakcija, ne tie žodžiai, ne tie veiksmai…

Arba atvirkščiai – tie žodžiai, tie veiksmai, tos reakcijos…

Truputėlį, nedaug. Jūs nepastebėjote. Bet štai viduje – neaišku iš kur atsiradusi šiluma, virpesys, simpatija…

Tai, kas jums atrodo pojūčių lygmenyje, jums neatrodo. Taip ir yra. Tikėkite savimi. Klausykite savęs.