Vyras – tai siaubingai naudingas žmogus!

Jis šiltas ir prie jo galima pasišildyti! Jis stiprus ir linksmas, gali pataisyti beveik viską.

Vyrui galima duoti nurodymus ir paskui tūkstantį metų jam ką nors priminti, ką jis kadaise pamiršo.

Vyrą galima maitinti, skaniai maitinant jo akyse galima matyti dėkingumą ir tai didžiulis stimulas ruošti
jam maistą!

Tai tas žmogus, pas kurį galima pasiprašyti ant rankų. Na ir kas, kad aš sveriu 85 kg?! Juk ir ūgis mano nemažas!

Taigi, atsisėsi ant kelių, jis, žinoma, aiktelės, bet apkabins, jis juk neturi pasirinkimo! Žinoma,
gaila jo, bet vis tiek ant rankų norisi. O kam dabar lengva?!

Visiškai neįkainojama naktinio pristatymo opcija! Vanduo, saldainiai, bandelės, o gal prispirs žaliosios
arbatėlės atsigerti!

Ir dar, va kartais norisi pasibarti, būna tokių dienų, va taip suriksi: „Kiek, po velnių, tai tęsis?!“ Na, suriksi, aišku, tam, kad temą užvestum… ir paskui būtinai reikia, kad ašaros riedėtų veidu…ir priminti, kad paskutines gėles matei prieš 2 savaites, o štai naktiniai saldainiai buvo normaliokas, bet mažai, ir bandelės buvo neteisingos.

Kaip jis tai kenčia, aš neįsivaizduoju, tiesą sakant!

Ant vyro galima išlieti visą visatos meilę, tai svarbu. Visiškai būtina kartais prieiti, paimti už ausies ir pasakyti, koks jis gražus ir nuostabus visomis prasmėmis. O galima pasakyti: „Eik šalin, bjaurybe, aš liūdžiu!“

Vyrą galima išsiųsti į žvejybą su draugais, galima į parduotuvę išsiųsti. O dar galima su juo pokalbius kalbėtis įvairiomis temomis… ir filmus įvairius žiūrėti!

Žodžiu, rekomenduoju!