Ji prarado svorį ir kentėjo nuo ligos, o jos vyras gyveno savo malonumui

Su buvusia kolege nesimatėme apie metus. Ji staiga pranešė apie savo išėjimą iš darbo ir dingo iš visų radarų. Giedrė nebepalaikė ryšio su niekuo. Bandėme sužinoti, kas ją paskatino palikti darbą, tačiau ji nenorėjo atskleisti priežasčių.

Žinojome, kad Giedrė rado mylimą žmogų. Labai gražus vyras, tikrai negali ginčytis. Merginos stebėjosi, kaip toks gražuolis atkreipė dėmesį į paprastą moterį. Tačiau Giedrė buvo labai gera ir paprasta — turbūt tuo jį ir patraukė. Nors Giedrė buvo kiek pilnesnės figūros, papildomi kilogramai jai tikrai tiko.

Po Giedrės išėjimo darbe tapo nuobodu. Ji visada mokėdavo pakelti nuotaiką ir pavaišindavo naminiu kepiniu. Labai ilgiausi jos juoko, tačiau greitai susitaikiau. Žmogus priėmė sprendimą — reikia tai priimti.

O prieš kelias dienas netikėtai susitikome su Giedre prekybos centre. Pasakyti, kad buvau šokiruota, tai per mažai. Aš jos beveik nepažinau.

Ji buvo labai sulysusi. Po akimis buvo didžiuliai tamsūs ratilai, o veide nebuvo jokios džiaugsmo išraiškos. Liekni klubai beveik švietė pro sijoną. Jei ne plati palaidinė, Giedrė atrodytų kaip skeletas.

— Sveika, Giedre! — pasakiau aš.

— Labas, Jurga. Kaip sekasi?

— Viskas normaliai. O tau?

— Taip pat. Nepblogai.

Nusprendėme užsukti į vietinę kavinukę truputį pabendrauti. Abi niekur neskubėjome, todėl pasinaudojome proga truputį paplepėti.

Buvusi kolegė papasakojo, kad pradėjo liesėti prieš pusę metų. Iš pradžių džiaugėsi, kad kilogramai taip greitai nyksta, tačiau netrukus pastebėjo, kad svorio netekimas tapo nevaldomas — ji akyse nyko.

Mityba buvo įprasta. Jokių dietų ar sporto. Tačiau svoris vis mažėjo.

Visi apvalumai dingo — Giedrės kūnas tapo plokščias per kelis mėnesius. Atsirado raktikauliai, išsikišę klubai, o veidas tapo liguistas.

— Visi aplinkui sakė, kad esu šaunuolė, kad pagaliau pradėjau rūpintis savimi. O aš nerimavau! Pamažu tapau oda apvilktu skeletu. Kiti sakė, kad man lieknumas labai tinka, bet aš mačiau, kad mano išvaizda nesveika. Bet Rokas buvo laimingas. Jam toks mano kūnas patiko labiau, — prisipažino Giedrė.

Netrukus Giedrė pradėjo kentėti nuo stiprių galvos skausmų. Vėliau viskas peraugo į nugaros problemas — jai buvo sunku net stovėti. Dingo apetitas.

Giedrė negalėjo suvalgyti net kotleto — lyg kažkas trukdytų skrandyje. Jai užteko gabalėlio duonos, kad pasijustų soti. Netrukus buvusi kolegė apskritai nustojo valgyti. Užteko stiklinės sulčių, kad užpildytų skrandį.

— Mano mama pradėjo nerimauti. Nusprendė mane nuvesti pas gydytoją, nes suprato, kad čia kažkokia liga. Pirmiausia mane nukreipė pas gastroenterologą.

Jokio virškinimo sistemos sutrikimo nebuvo, todėl mums patarė kreiptis į neurologą. Mano nugaros skausmus ir migreną jis paaiškino nerviniu išsekimu. Jis rekomendavo psichologo pagalbą. Taip ir prasidėjo mano terapija, — prisipažino Giedrė.

Paaiškėjo, kad sveikatos problemos paaštrėjo dėl didelio streso. Giedrės mylimasis pasirodė esąs emocinis smurtautojas, tačiau ji apie tai niekam nesakė.

Nuolatinė įtampa tapo norma, todėl ji net nemanė, kad praranda svorį dėl to.

— Dabar jau priaugau šiek tiek svorio, — pasakė Giedrė.

Pagalvojau, kad daugelis iš mūsų gyvena nuolatiniame strese. Nepastebime savo kūno signalų ir dažnai kenčiame didelį skausmą. Gali būti, kad kenčiame dėl toksiškos aplinkos.

Reguliarūs šeimos ginčai, nuotaikos svyravimai ir gyvenimas dėl vaikų — tai, kas griauna mūsų nervų sistemą. Giedrė atsidūrė būtent tokioje situacijoje. Ji teisina Roką, sakydama, kad jis taip elgiasi nesąmoningai — toks jo charakteris ir bendravimo maniera.

Kai Giedrė bandė su juo kalbėti apie problemą, jis atsakydavo — viskas pas mus gerai. Jis nebuvo pasiruošęs normaliam dialogui. Vyras įrodinėjo, kad Giedrė tik provokuoja konfliktus ir griauna jų šeimos idilę.

Jis atsisakė tikėti, kad yra santykių problemų, ir nenorėjo dirbti su tuo. Jam buvo patogiau gyventi savo tobuloje realybėje.

Tada Giedrė pradėjo kaltinti save, manydama, kad ji visur kalta. Galvojo, kad nėra verta Roko, nes jai vis kas nors ne taip. Kad neblogintų situacijos, ji ėmė vartoti raminamuosius. Dėl to ir prasidėjo valgymo sutrikimai.

Beje, dažnai girdėjau iš vyrų, kad žmonos po vestuvių tampa irzlios. Tiesiog kasdienybėje yra daug klausimų, kuriuos reikia spręsti, o vyrams to nenorisi. Nemokėjimas klausytis vienas kito — pagrindinė tokių problemų priežastis.

Mano močiutė visada sakė, kad visos ligos kyla dėl nervų. Netikėjau ja, bet po Giedrės istorijos pakeičiau savo nuomonę. Tikiuosi, kad jai viskas susitvarkys. Labai norisi, kad Giedrė būtų laiminga.