Kačiuką paliko miške. Žmonės atėjo grybauti ir išgirdo gailų verksmą…

Taip negalima elgtis…

Marija su savo vaikinu Audriumi nusprendė važiuoti į mišką rinkti grybų.

Įsimylėjėliai pusdienį vaikštinėjo tarp medžių, bandydami rasti kuo daugiau paberžių ir baravykų. Kai visi krepšiai buvo pripildyti, o jaunuoliai pastebimai pavargo, nusprendė važiuoti namo.

Eidama takeliu per nedidelę laukymę, Marija išgirdo vos girdimą cypsėjimą. Įsimylėjėliai sustojo ir įsiklausė. Jie nuėjo garso link ir už medžio pamatė nelaimingą išmestą kačiuką.

Mažylis buvo visas purvinas, sulipusiu kailiu. O kai jį paėmė ant rankų, per odą užčiuopė mažyčius šonkaulius. Mažutis buvo toks liesas ir vangus, kad nesuprantama, kaip jis išvis dar laikėsi.

Juk šalia nebuvo nei maisto, nei vandens.

Jaunuoliai negalėjo palikti kačiuko ir jį pasiėmė. Jie nusprendė, kad kol kas pasiliks mažylį laikinai globai, kol jis pasitaisys ir atgaus jėgas.

Tačiau kol kačiukas gyveno pas Mariją ir Audrių, jie taip prie jo priprato, kad negalėjo išsiskirti. Dabar katinėlis laimingai gyvena savo gelbėtojų namuose.