Kai nebeliko močiutės, butą paveldėjau aš, o mama iškart paprašė leisti ten pagyventi sesei su vaikais. Atsisakiau ir likau bloga

Tėvas mirė seniai. Mes su sese Vaida likome gyventi 2 kambarių bute, priklausiusiame mūsų tėvams.

Mūsų mama gyveno viename kambaryje, o mes su vyresniąja seserimi Vaida – kitame. Paskui mano sesuo ištekėjo ir išvyko gyventi pas vyrą, kuris gyveno pas tėvus. O po kurio laiko išsiskyrė ir grįžo pas mus su mama, dar ir su savo vaikais.

Man teko persikelti į mamos kambarį. Sesuo gyveno tik iš alimentų, kuriuos vyras mokėjo vaikams. Todėl maisto ji nepirko, už komunalinius nemokėjo, dar ir mūsų pastoviai prašinėjo pinigų savo poreikiams.

Bute pastoviai buvo purvina, Vaida nieko netvarkė po savo vaikų, sakė, kad neturi tam laiko, todėl tai darėme tik mes su mama, tačiau nepastebėjau, kad sesuo vertintų mūsų triūsą. Ji manė, kad jai gyvenime nepasisekė ir mes kaip jos šeima turime jai padėti.

Paskui pas mums pradėjo ateidinėti buvęs sesers vyras, jis likdavo nakvoti. O vėliau Vaida pareiškė, kad jie gyvens pas mus, juk dėl jų skyrybų kalti jo tėvai, todėl jie ten nesikraustys. Žinoma,mes su mama buvome šokiruotos tokiu įvykių posūkiu, tačiau nieko negalėjome padaryti.

Laikui bėgant nebeliko mūsų močiutės, savo butą ji paliko man, kadangi aš vienintelė jai padėjau pastaraisiais metais, mama neturėjo laiko senutei ir žinojo, kad aš ją prižiūrėsiu, o sesei buvo išvis vienodai, ji gyveno savo gyvenimą.

Kai susiruošiau kraustytis į močiutės butą, mama ėmė įkalbinėti mane leisti į tą butą sesę su šeima, o mes liksime gyventi savo bute. Žinau, jei ten įleisiu Vaidą su šeima, jie vis tiek netaupys pinigų būstui, dar ir komunalinių nemokės.

Ir kaip aš paskui paprašysiu jų išsikelti? Ji vis tiek įsižeis. O ir mamos ten pasiimti negaliu, nenoriu vėl gyventi kartu, noriu ištekėti, kurti savo gyvenimą.

Atsisakiau padėti sesei su būstu. Mama su sese įsižeidė, giminaičiai sako, kad aš darau neteisingai, juk sesuo turi mažų vaikų. Bet man vienodai, aš paprasčiausiai persikelsiu į savo butą ir laimingai gyvensiu. O jei mamai gaila sesers, tegu pati gyvena su jais.

Jie vis tiek jos nevertina, tokie jau žmonės. Mama išties supyko ant manęs. Bet kodėl aš turiu nusileisti sesei? O kur tada man gyventi?