Kartą nenorom tapau mano namų tvarkytojos ir jos draugės telefoninio pokalbio liudininke

Kadangi didžiąją laiko dalį praleidžiu darbe, teko pasinaudoti namų tvarkytojos paslaugomis. Irena tvarko namus 3 kartus per savaitę, kol vaikai mokykloje. Su Irena mūsų santykiai visada geri, jos darbu buvau patenkinta.

Bet kartą nutiko taip, kad grįžau namo žymiai anksčiau, nei paprastai. Ir išgirdau, kaip mano namų tvarkytoja kalba telefonu su drauge. Šiaip jau nė nesiruošiau klausytis, viskas nutiko savaime.

Irena šlavė grindis ir tuo pačiu kalbėjo telefonu, turbūt todėl neišgirdo, kaip įėjau.

Ir štai ką aš išgirdau iš savo „geraširdės“ tvarkytojos lūpų:

„Oi, Nijole, kokie jie paršai! Tik prieš porą dienų sutvarkiau, o namai kaip tvartas. O ta versli moteris išvis nevala! Nei puodelio paskui save neišsiplaus, nei stalo nenurinks. Štai ir tenka jų šiknas valyti. O neseniai radau po jos lova saldainių popierėlių. Turbūt naktimis ėda.“

Paskui ji kikeno į ragelį, o aš vos valdžiausi iš įtūžio. Atsižvelgiant į tai, kad jai moku netgi labai neblogai, gerai su ja elgiuosi, ji leidžia sau šitai?

Irena turi du vaikus, kuriuos augina viena, todėl visaip stengiausi padėti šiai šeimai. Jos vaikus visada lepinau dovanomis per visas šventes. Negi aš nusipelniau tokio elgesio?

Iš pradžių norėjau atleisti Ireną, bet nurimusi nusprendžiau pasikalbėti su ja ir visgi palikti dirbti. O ką daryti, rasiu naują namų tvarkytoją, nežinia, kokia ji bus.

Irena bent jau patikrinta ir aš žinau, kad ji nepaims nieko svetimo, tvarkosi gerai, o tai, kad bjauriai kalba apie mano šeimą, kol manęs nėra, mes apie tai pasikalbėjome.

Žinoma, Irenai buvo nemalonu, kad aš viską išgirdau, ji ilgai atsiprašinėjo. Aš atleidau, tačiau nuosėdos liko ir mūsų santykiai niekada nebebus kaip anksčiau.