Mano suaugęs sūnus nenori, kad aš tekėčiau antrą kartą. Viskas dėl palikimo

Man 66, jau daug metų išsiskyrusi. Iš pirmosios santuokos turiu suaugusį sūnų Domą, jam jau 42 metai. Žinoma, gyvena atskirai. Tačiau mes su sūnumi labai artimi, bendraujame telefonu beveik kasdien.

Jau seniai netekau vilties ištekėti antrąkart. O ir visąlaik maniau, kad man to nereikia. Kaip motina save įprasminau, o dabar aš suaugusi savarankiška moteris, kuri mėgaujasi gyvenimu.

Savo darbą aš myliu ir beveik visą laiką skiriu jam. Neseniai buvo atostogos ir taip išėjo, kad šįkart nepavyko niekur išvažiuoti. Atlikusi visus namų reikalus ir pasimačiusi su visomis draugėmis supratau, kad man baisiai nuobodu.

– O ko tu kankiniesi. Patarsiu, ką tau daryti. Užsiregistruok pažinčių tinklapyje. Iškart nušausi du zuikius. Ir pasilinksminsi per atostogas, ir susipažinti, galbūt su kokiu adekvačiu,- patarė viena mano draugių.

Iš pradžių aršiai užprotestavau. O paskui rimtai susimąsčiau – ką aš prarasiu? Na nepatiks, pašalinsiu profilį. O viskuo kitu draugė tiesi. Nors pasilinksminsiu per atostogas. O gal kažką susirasiu. O tai periodiškai guodžiuosi draugėms, kad nėra vyriškio, bet pati nieko nesiimu ta linkme.

Pirmąsias tris dienas prasėdėjau tame tinklapyje visą laisvalaikį. Parengiau savo profilį, peržiūrėjau anketas, bendravau su žmonėmis. Net nepastebėjau, kaip prabėgo laikas, visa tai išties įtraukia. Ir štai trečią dieną man parašė Viktoras.

Bendravimas iškart susiklostė. Atrodė, mes pažįstami tūkstantį metų. Jau po kelių dienų pastovaus susirašinėjimo jis pakvietė mane į kavinę. Mes puikiai pabendravome. Pasirodė, kad jis našlys, irgi turi suaugusį sūnų. Bendrų temų ir interesų mes turėjome, pasirodo, visą krūvą.

Na o į antrosios bendravimo savaitės pabaigą jau prasidėjo mūsų romantiniai santykiai. Neslėpėme, kad labai patinkame vienas kitam. Viskas vystėsi greitai ir man tai patiko. Po mėnesio draugystės nusprendžiau papasakoti apie Viktorą savo sūnui. Tiesa, Domas buvo skeptiškas šiai naujienai.

– Na nežinau, mama. Aš tavo vietoje devynis kartus pamatuočiau. Visi žmonės įtariai žvelgia į tuos pažinčių tinklapius, adekvačių ten mažai. Ir kam tau jo prireikė? Negi tavo amžiuje reikia santykių? – nustebo sūnus.

– Ką reiškia „mano amžiuje“? Man gi dar ne 100 metų. O kas liečia pažinčių tinklapį, galbūt tu ir teisus. Tačiau Viktoras vienareikšmiškai adekvatus ir labai geras, aš įsitikinusi, jūs vienas kitam patiksite. Mes juk ne 3 dienas su juo pažįstami,- atsakiau aš.

Netrukus supažindinau sūnų su savo mylimuoju. Labai bijojau, kad kas nors pakryps ne taip, visgi sūnus nuo pradžių buvo nusiteikęs priešiškai. Bet, mano laimei, jie susibendravo. Sūnus pamatė, kad Viktoras daro mane laiminga ir jo požiūris pasidarė šiltesnis.

Tačiau visi sunkumai buvo priešaky. Dar po 2 mėnesių Viktoras man pasipiršo! Pasakė, kad nori nugyventi antrąją gyvenimo pusę su tokia moterimi kaip aš. Tęsti paprastų santykių be santuokos jis nelaikė teisinga, todėl nusprendė juos įteisinti. Džiugiai sutikau ir netikėjau savo laime.

Tiesa, kai iš džiaugsmo paskambinau sūnui ir pranešiau naujieną, jis atsakė kažką panašaus į „pakalbėsime paskui“. Buvau nusivylusi jo atsakymu ir norėjau iškart jam paskambinti ir išsiaiškinti, kas ir kaip, tačiau kantriai sulaukiau, kol jis po kelių dienų atvažiavo pas mane.

– Na ir ką tu norėjai man pasakyti dėl mano santuokos? Tu nelabai džiaugiesi ar man pasirodė? – vos ne nuo slenksčio pradėjau aš.

– Tau nepasirodė. Mama, nesuprantu, kas per nesąmonė? Na gerai dar susitikinėti su juo, aš suprantu, tu dar ne sena. Bet kam tekėti? Kad paskui senatvėje dalintumeis turtą su kažkokiu neaiškiu diedu? – pareiškė sūnus.

– Ak šit kaip! Dabar man viskas suprantama. O aš maniau, kad tu dėl manęs pergyveni. O tu jaudiniesi, ar neteks tau ateityje mano buto su Viktoru dalintis, jei aš mirsiu? Iš tavęs to nesitikėjau,- pasakiau.

Sūnus bandė aiškintis, tikino mane, kad visai neturėjo to omenyje. Tačiau aš jau padariau visas išvadas ir buvau šoke nuo to, kokį savanaudį žmogų aš, pasirodo, išauklėjau.

Sūnus net negalvojo apie mane, tik apie save ir savo padėtį. Na dabar aš tikrai tekėsiu už Viktoro nė negalvodama. Jei aš apie save nepagalvosiu, nepagalvos niekas. Tikiuosi, sūnus suvoks, koks jis buvo neteisus.