Mano tėtis visada gėdijosi mamos, lyg ji nebūtų atitikusi jo lygio, tačiau netrukus gyvenimas viską sudėliojo į vietas

Mama anksti ištekėjo už tėčio, jai tada buvo vos 18 metų. Ji spėjo baigti tik profesinę, buvo siuvėja.

Tačiau padirbėti pagal profesiją jai taip ir neteko, nes ji pagimdė mane, o po 3 metų – sesę. Visą laiką ji skyrė man ir sesei, mūsų auklėjimui.

Tėvas buvo vyresnis už mamą 6 metais, jis baigė prestižinį universitetą, dirbo geroje kompanijoje. Tačiau dar vaikystėje ėmiau pastebėti, kad tėtis gėdijasi mamos.

Su metais tai tik stiprėjo, jis nė neslėpė savo šalinimosi. Jis sakė mamai, kad ji nieko nepasiekė gyvenime, kad intelekto srityje ji tiesiog nulis, neperskaitė jokios protingos knygos.

Mama teisinosi, kad neturėjo laiko, ji žadėjo, kad pasikeis ir bus protinga, kad prilygtų vyrui. Tačiau tėtis tik juokėsi į akis ir sakė, kad ji niekada jam neprilygs. Jokio palaikymo iš tėvo pusės nebuvo, tačiau mamos meilė buvo akla. Jis jos negerbė, o paskui ir žemino.

O ji priėmė jo poziciją ir su viskuo sutikdavo. Kartą tėtis pareiškė, kad susirado kitą moterį, žymiai geriau išsilavinusią ir inteligentišką. Jis išėjo pas ją. Mamai tai buvo tikras smūgis.

Kai tėvas išėjo, pamiršo, kad turi vaikų. Jis niekaip mums nepadėjo, todėl mamai teko dirbti valytoja kone ištisomis paromis. Tačiau kartą jos pažįstama paprašė skubiai pasiūti jai palaidinę, jos darbe buvo svarbus renginys. Mama pasiuvo palaidinę pagal savo dizainą.

Sekančią dieną atbėgo toji pati pažįstama ir pasakė, kad jos direktorė įvertino palaidinę ir paprašė mamos dirbti pas juos.

Pasirodo, tai buvo dizaino studija. Mama taip džiaugėsi, jos talentą pastebėjo ir ji ėmė greitai kilti karjeros laiptais. Per metus mūsų mama labai pasikeitė į gerąją pusę.

Pamenu, kai mes parduotuvėje susitikome su tėčiu ir kai jis pamatė pasikeitusią mamą, jo akyse šmėstelėjo pavydas.