Norėčiau pamatyti tėvą ir paprašyti atleidimo, tačiau jo jau nebėra

Ignas augo sėkmingo ūkininko šeimoje. Jo tėvas Jonas Paltanavičius buvo apsukrus vyriškis. Nuo tarybinių laikų buvo kolūkio pirmininkas, o laikams pasikeitus jam pavyko išsaugoti savo ūkį ir tapti teisėtu jo savininku.

Jis įkūrė didelę bendrovę su karvėmis, ožkomis, paukštynu. Be to, ten buvo ir grūdinių kultūrų hektarai. Žinoma, vyriškis norėjo, kad vienintelis sūnus taptų jo įpėdiniu.

Kai Ignui buvo 10 metų, jie visa šeima pirmąkart pabuvojo Antalijoje. Ten 5 dienas plaukiojo kruiziniu laivu. Štai tada Ignas ir pamilo jūrą, gyvenimą laive…

Jis buvo sužavėtas komandos darbu. Kasmet šeima vykdavo į kruizą. Ignas vis labiau įsimylėjo jūrą.

O kai atėjo laikas apsispręsti dėl universiteto, valdingas tėvas pasakė, kad jau susitarė dėl vietos Žemės Ūkio Akademijoje. Tačiau Ignas prašėsi į jūreivystės mokyklą, į ką tėvas sureagavo negatyviai.

Vaikinui teko paklusti tėvui ir daryti taip, kaip jis liepė. Tačiau mokslai jam nesisekė, dažnai praleidinėjo paskaitas. O su laiku ryžosi gudrybei.

Ignas metė Žemės Ūkio Akademiją ir pateikė dokumentus į jūreivystę. Ir viskas buvo gerai, mokėsi puikiai, tik štai tėvas sužinojo apie šią aferą ir nustojo finansuoti sūnaus pragyvenimą uostamiestyje.

Ignui teko dienomis mokytis, o vakarais dirbti, kad susimokėtų už butą ir pramistų. Tačiau jėgų pakako neilgam, jis labai pavargdavo, atsiliko moksluose.

Vaikinas buvo priverstas mesti aukštąją mokyklą ir grįžti į tėvų namus. Tėvas jį priėmė gerai, įdarbino pas save, tačiau po poros mėnesių Ignas neišlaikė visų tų karvių bei ožkų, viską metė ir išvyko į uostą darbintis į kokį nors laivą. Atsisveikindamas pasakė tėvui:

– Ne tėvas tu man! Per tave visas mano gyvenimas nenusisekė!

Jonas Paltanavičius atsakydamas tik palaimino sūnų.

Ignas įsidarbino viename žvejybiniame laive. Per porą metų uždirbo nemažai pinigų, kurių užtektų ir aukštajam išsilavinimui, ir pragyvenimui uostamiestyje apmokėti. Nusprendė iš pradžių aplankyti tėvą…

Atvyko į gimtąjį kaimą, atėjo į tėvo bendrovę, tik štai jo kabinete kitas vyriškis sėdi. Pasirodė, Jonas sirgo jau seniai, todėl ir skubėjo savo gyvenimo darbą sūnui perduoti.

Vyriškis mirė beveik iškart po to, kai išvyko sūnus…

Neišlaikė širdis.

Moralas: reikia gerbti savo tėvą ir motiną, koks piktas ant jų bebūtum.