Pasakėčia apie protą ir toksiškumą

Taikliai ir pamokančiai!

Į kiškių olą įšliaužė gyvatė. Kiškiai išsigando, tačiau ji juos nuramino:

– Nebijokite manęs, aš tokia vieniša, neturiu draugų ir norėčiau draugauti su jumis. Aš išmintingas
sutvėrimas ir turiu kuo pasidalinti.

– Gerai,- tarė kiškiai ir ėmė bendrauti su gyvate. Jie kalbėjosi visą vakarą,o paskui gyvatė įgėlė
vienam kiškiui ir nušliaužė.

Kitą dieną ji grįžo:

– Neišvarykite manęs! – paprašė ji, – mes juk draugai ir turime priimti vienas kitą kokie esame. Aš –
gyvatė, gelti – mano prigimtis. Tačiau aš pasistengsiu daugiau to nedaryti.

– Gerai,- sutiko kiškiai ir viskas pasikartojo. Gyvatė pasakojo kiškiams išmintingas pasakėčias, o
paskui įgėlė kitam kiškiui ir nušliaužė.

Kai gyvatė vėl atšliaužė, olos angą užtvėrė akmuo. Gyvatė ilgai įkalbinėjo kiškius susitaikyti, bet šie
nesutiko.

– Kvailių pasaulyje protingas visada vienišas,- sušnypštė gyvatė, įsižeidusi dėl draugų išdavystės.

Štai taip protingi toksiški žmonės gali viską apversti savo naudai. Jei jus žeidžia, net jei tai protingiausi
padarai pasaulyje, neįsileiskite jų į savo olą…