Pasiimk savo sūnų ir dink iš mūsų buto – nesitikėjau to iš tėvų, kai atvažiavau pas juos vėlyvą naktį

Visada, kai mes su vyru pykstamės, mano tėvai palaiko jo pusę. Jie sako, kad mano charakteris isteriškas ir aš lengvai galiu iš musės išpūsti dramblį.

Bet tai, kad jie atsisakė priimti mane į savo namus, kai atvažiavau pas juos po eilinio skandalo, mane tiesiog apstulbino. Tą dieną vyras grįžo iš darbo ir iškart pareikalavo vakarienės.

Paaiškinau, kad šiandien man buvo poilsio diena. Ėjau į grožio saloną, pasidariau manikiūrą, susitikau su drauge. Neturėjau laiko ruošti vakarienės. Ir čia jis ėmė ant manęs rėkti:

– Aš visą dieną dirbu, kad tu galėtum išlaidauti geriausiuose grožio salonuose. O tu net negali nors kokios sriubos išvirti. Ką man ir sūnui valgyti vakare?

Man šie žodžiai ir tonas, kuriuo jis tai pasakė, buvo paskutinis lašas. Netylėjau ir viską jam išsakiau. Šaukiau, susirinkau daiktus ir aprengiau sūnų. Vyras nė nebandė manęs sulaikyti. Jis tiesiog sėdėjo ant sofos ir laukė, kol jam atveš maistą. Nusprendžiau važiuoti pas tėvus. Tačiau jie atsisakė mane priimti.

– Pasiimk savo sūnų ir dink iš mūsų buto,- pasakė mama. Kaip ji galėjo palaikyti jo pusę?

Ji pasakė, kad turiu geriau rūpintis šeima, o ne galvoti apie grožio salonus. O tėvas išvis pasakė, kad jei aš būčiau jo žmona, jau seniai būtų išvijęs mane į gatvę. Nebuvo ką daryti. Teko grįžti namo ir atsiprašyti vyro.

Tačiau iki šiol negaliu patikėti, kad tėvai atsisakė mane priimti.