Pastaraisiais metais mūsų santykiai buvo labai įtempti, ir laukiuosi trečio vaiko

Man 30 metų ir turiu du vaikus. Jie pametinukai. Jaunesnei dukrai vos 2 metukai. Daugybę kartų su vyru kalbėjomės apie vaikus. Aš jam sakiau, kad kol kas negaliu ryžtis trečiam vaikui, o vyras tvirtina, kad svajoja apie 5 vaikus.

Gėriau kontraceptines tabletes, tačiau jos man netiko, teko nutraukti. Pradėjome naudoti kitas kontracepcijos priemones. Pilnai pasitikėjau savo sutuoktiniu, o pasirodo, veltui. Pastojau trečią kartą. Trumpai tariant, morališkai jaučiausi labai blogai.

Mes gyvename išsinuomotame būste, vyro pajamos nedidelės, aš negaliu savęs realizuoti dėl vaikų, o čia dar ir trečias nėštumas. Vyras niekaip nesureagavo.

Pasakiau, kad man reikia pinigų pasidaryti abortą. Jis juos davė tylėdamas ir net neišreiškė jokio palaikymo. Priėmiau sprendimą prieiti prie jo ir pasakyti, kad tokiose situacijose žmonėms reikalingas rūpestis ir bent kažkoks atsiprašymas.

Vyras man į tai atsakė, kad yra prieš abortą ir jam taip pat morališkai labai nelengva. Tačiau nėščia juk aš, o ne jis! O jis vėl sako, kad turiu galvoti apie jo moralinę būseną.

Pastaraisiais metais mūsų santykiai buvo labai įtempti, mes su vyru niekada niekur neiname dviese, nesilinksminame. Bendrų draugų mes neturime, į svečius nevaikštome ir pas save nieko nesikviečiame. Jis pats eina į firmos vakarėlius arba linksminasi su savo draugu. Su manimi vienumoje laiko jis neleidžia, tik kartu su vaikais.

Žodžiu, mes neturime nei pinigų, nei nuosavo būsto, nei normalių santykių. Jei priimsiu sprendimą gimdyti trečią vaiką, turiu suprasti, kad visą gyvenimą su juo būsiu viena.

Bet dar kyla klausimas apie tai, kaip juos aprūpinti. O jei negimdysiu, kaltinsiu save visą gyvenimą ir lygiai taip pat sėdėsiu viena su 2 vaikais.

Mano sutuoktinis sako: „Tau spręsti, išsaugoti šeimą ar ne, aš priimsiu bet kokį sprendimą. Aš nenorėčiau skirtis, tačiau spręsti tau“.