Tądien, kai mano buvęs užėjo į parduotuvę su savo naująja žmona, buvo mano pamaina

Kaip gyventi toliau, kai susitikimas su buvusiu vyru įvyko visiškai ne taip, kaip tu įsivaizdavai ir dėl to reikia lieti ašaras? Būtent apie tokią situaciją ir noriu šiandien su jumis pasikalbėti. Siūlau jums kartu pagalvoti apie šios problemos sprendimą!

Tądien buvo mano pamaina parduotuvėje. Dirbau ten jau daugiau nei metus: ploviau grindis, tvarkiau lentynas ir personalo patalpas. Žinoma, mano atlyginimas – centai, tačiau tai vienintelis darbas, į kurį priėmė be aukštojo išsilavinimo ir darbo patirties.

Anksčiau aš buvau namų šeimininkė, kadangi mano vyras prieštaravo, kad dirbčiau. Jis visada sakė, kad mano užduotis – šeimos jaukumo kūrimas. Po to, kai jis mane paliko, reikėjo kažkaip išgyventi…

Tuo momentu, kai ant mūsų parduotuvės slenksčio pasirodė mano buvęs vyras su eiline savo žmona ir vaikais iš antros santuokos, aš tvarkiau pagrindinę salę. Mane išgelbėjo tik tai, kad stelažai pas mus labai aukšti ir man pavyko pasislėpti dar iki tol,kol jie mane pamatė.

Po šio susitikimo aš susimąsčiau apie gyvenimo teisingumą, o tiksliau jo nebuvimą. Pavyzdžiui, mano buvęs vyras – pats tikriausias niekšas ir išdavikas, o jo gyvenimas – pilna gerovė.

Toks įspūdis, kad angelas jį priglaudė po savo sparnu. Naujoji jo žmona – gražuolė, o ir vaikučiai jų puikūs, o sprendžiant iš išvaizdos, ir su finansais pas juos viskas puiku…

O aš vos suduriu galus nuo algos iki algos, o juk būtent jis kaltas dėl skurdaus mano egzistavimo, kadangi buvęs sutuoktinis reikalavo, kad sėdėčiau namie ir atsisakyčiau karjeros, jei tada būčiau jo neklausiusi, tai nežinia, kurio iš mūsų gyvenimas šiandien būtų lyg medumi teptas.

Kiekvieną dieną po skyrybų mąsčiau apie tai, kad ateis laikas ir mes susitiksime. Visą laiką įsivaizdavau vaizdą, kai jis pamatys mane sėkmingą ir prabangiai apsirengusią, išlipančią iš prabangaus nuosavo automobilio. Aš taip svajojau apie tai, kad jis skaudžiai gailėsis kadaise palikęs tokią moterį kaip aš…

Nuo mūsų skyrybų praėjo jau 5 metai, o dabar viskas gavosi atvirkščiai. Jo gyvenimas susiklostė puikiai, o man tenka slėptis už stelažų su skuduru ir tikėtis, kad jis manęs nepamatė. Na kurgi šiame gyvenime teisybė?

O kaip manote jūs, kodėl niekšui ir išdavikui viskas paduota ant lėkštutės, o jo pamestai žmonai tenka vilkti skurdo naštą? Ar yra kokių minčių ta linkme, prašau, pasidalinkite jomis komentaruose!