Tuo momentu, kai tu su kažkuo susivieniji prieš savo vaiką, nors minutei. Tuo momentu tu jį – vaiką – prarandi

Negalima žaisti priešininkų komandoje: svarbus priminimas visiems tėvams.

Tuo momentu, kai tu su kažkuo susivieniji prieš savo vaiką, nors minutei, nors dėl smulkmenų, nors dėl teisingos priežasties. Tuo momentu tu jį – vaiką – prarandi.

Štai kaip mes prarandame savo vaikus…

Šiandien buvau mokykloje pasiimti Sauliaus. Kol laukiau, nevalingai klausiausi pokalbio – kažkokios mergaitės mama kalbėjosi su mokytoja. Mergaitė lėtai rengėsi netoliese. Mokytoja buvo nepatenkinta mergaite.

Blaškosi, nemėgsta matematikos, pameta parkerius, visą laiką šokinėja, kiek galima šokinėti, juk tai mokykla, ne darželis. Mama klausėsi mokytojos ir svilinančiai žiūrėjo į dukrą.

– Girdi? Arina, tu girdi? Ateik pas mus!

Arina tuo metu iš lėto tempėsi alyvinį kombinezoną. Paskui ji ilgai kariavo su kepure, šaliku, kuprinėmis sagtimis ir galiausiai nenoromis priėjo.

– Tu supratai, apie ką mes kalbėjomės? Tu blogai elgiesi. Man teks viską papasakoti tėčiui.

Mergaitė tylėdama tyrinėjo savo batus. Jie irgi buvo alyviniai, kaip ir kombinezonas.

– Tėtis gali ateiti į mokyklą, aš pati jam viską papasakosiu,- pastebėjo mokytoja.

– Puiku Arina, tu girdi? Rytoj tėtis ateis į mokyklą! – pergalingai baigė mama.

Arina toliau tyrinėjo batus. Ji stovėjo prieš motiną ir mokytoją – viena.

Jos – dviese, kitoje pusėje. Priešais. Baltieji prieš raudonuosius. Arba atvirkščiai.

Šioje konkrečioje situacijoje aš išvis niekas. Aš nepažįstu nei mamos, nei mergaitės, nei mokytojos. Nei juo labiau tėčio, kuris rytoj ruošėsi ateiti į mokyklą.

Tačiau aš žinau viena! Tuo momentu, kai tu su kažkuo susivieniji prieš savo vaiką, nors minutei, nors dėl smulkmenų, nors dėl teisingos priežasties. Tuo momentu tu jį – vaiką – prarandi.

Negalima žaisti priešininkų pusėje.

Niekada. Net jei vaikas tūkstantį kartų neteisus. Jei jūs vienoje pusėje – tai jūsų bendra problema. Ir jūs kartu ją spręsite. Kitaip jis lieka vienas.

Viskas, ko reikia šiuo momentu – stoti vaiko pusėn. Net paprasčiausiai fiziškai. Žengti žingsnį ir perkelti savo pasipiktinusį kūną į kitą pusę. Atsistoti šalia. Ne priešais – o šalia. Viskas! Mes kartu.

Taip, Hiustone, mes turime problemų. Mes pametame parkerius ir nemėgstame matematikos. Ir šokinėjame. Hiustone tu Hiustone, negi tu žirgas, šokantis per kliūtis, na kiek galima šokinėti?

Bet mes kartu. Mūsų uniforma – alyvinė.