Viename nedideliame Floridos valstijos mieste Džordžina Milhet ir jos dukterėčia jodinėjo

Netoli savo rančos šalikelėje moteris pamatė surūdijusį narvą, kokiame paprastai perveža vištas. Amerikietės pastebėjo, kad ten aiškiai buvo kažkas gyvas. Kai Milhet ir jos giminaitė prijojo arčiau, pamatė, kad viduje sėdi nelaimingas šuo. Gyvūną išmetė mirti uždarytą. Jei ne Džordžina, gyvūnas mirtų iš troškulio baisiose kančiose.

Moteris atidarė narvą. Bet šuo neišėjo. Pasirodo, jo kojos buvo sulaužytos. Jos buvo nenatūraliai persisukusios, o „alkūnės“ – nutrintos iki kraujų. Dukterėčia net suriko iš gailesčio.

Žinoma, Džordžina negalėjo palikti šuns, pasiėmė jį namo. Moterys suteikė pirmą medicininę pagalbą ir pašėrė šunį. Paskui Milhet atidavė šunį vietinei gyvūnų gelbėjimo organizacijai.

Savanoriai nustatė, kad tai haskių veislės šuo. Jam davė Lakio vardą. Gyvūnui 2-3 metai ir jis buvo labai apleistas. Net po rentgeno tyrimo liko neišaiškinta, kas gi nutiko šuns kojoms. Ar tai buvo trauma, ar įgimta anomalija.

Greičiausiai šunį nuo pat gimimo laikė tame pačiame narve. Todėl gyvūnui deformavosi kojos. Savarankiškai Lakis galėjo žengti tik porą žingsnių. Idėjos atlikti kelias skausmingas operacijas veterinarai atsisakė.

Buvo nuspręsta pagaminti specialų įrenginį, kad Lakiui būtų lengviau judėti. Šių protezų pagalba jis galės vaikščioti ir net bėgioti.

Dabar šunelis kaupia jėgas šunų prieglaudoje. Jos darbuotojai pažymi, kad Lakis švelnus ir geras šuo. Todėl jie įsitikinę, kad jis ras šeimininkus.