Sesuo ištekėjo už pasiturinčio vyro ir mus pamiršo. Tačiau jam mirus visas palikimas atiteko vaikams iš pirmos santuokos ir sesuo liko be nieko

Tarp manęs ir sesers Margaritos niekada nebuvo normalių santykių. O ir likimai mūsų skirtingi.

Aš, nors ir buvau jaunesnė, tačiau ištekėjau pirma. Iš pradžių gyvenome pas anytą, o paskui gyvenimas ėmė gerėti ir mes persikėlėme į nuomojamą butą.

Mes su Justu turime 4 vaikus – tris dukras ir sūnų. Žinoma, kartais būdavo nelengva: taupydavome kiekvieną centą, kad nupirktume vaikams vaisių ar flomasterių. Sesuo ištekėjo gana vėlyvo amžiaus – kai jai buvo 38.

Jos vyras buvo turtingas, o ir ji pati dirbo, gerai uždirbo, viską leido sau. Tačiau per visus tuos metus savo dukterėčioms ir sūnėnui nenupirko nė šokoladuko…

Ištekėjusi Margarita nustojo su mumis bendrauti. Ji gyveno kaip inkstas taukuose, o mes su vaikais kartais nueidavome pažiūrėti jos didelio namo, tačiau už aukštos tvoros mažai kas buvo matyti. Kartą aš paskambinau ir paprašiau paskolinti šiek tiek pinigų vaikams, tačiau ji atsisakė.

Vyras labai mylėjo Margaritą, todėl iškart perrašė jai didžiulį namą, juk vaikų jie neturėjo. Laikas bėgo, mūsų vaikučiai ūgtelėjo ir mes su vyru paeiliui ėmėme važinėti uždarbiauti.

Nusipirkome butą, o paskui – nedidelį užmiesčio namelį. O štai Margaritai viskas pasisuko atvirkščiai. Kai vyras mirė, visas jo palikimas, išskyrus namą, atiteko jo vaikams iš pirmos santuokos.

Ir dabar sesuo buvo tokioje padėtyje, kad gyveno dideliame name, tačiau pinigų nebuvo net sumokėti už komunalines.

Kai ji atėjo ir ėmė maldauti manęs paskolinti pinigų, aš pasakiau:

– O kaip tu atiduosi? Geriau parduok namą.

– Negaliu – vyro atminimas.

Sesuo įsižeidė, nes atsisakiau jai paskolinti. Bet negi ji pamiršo, kaip pasiuntė mane tomis dienomis, kai mes neturėjome duonos kąsnelio? Manau, sesuo gavo tai, ko nusipelnė. Tegu sukasi pati, kaip mes darėme savo laiku.