Vaikinas atsitiktinai sutiko merginą, atstūmusią jį prieš daug metų

Kamilė buvo principinga mergina, nenorėjo tekėti už ko papuola. Ji manė, kad tekėti reikia tik iš meilės ir vaikus gimdyti tik laimingoje santuokoje. Kandidatų buvo daug, tačiau Kamilė prie visų kabinėjosi.

Vienas buvo nelabai išvaizdus, kitas pernelyg neturtingas, o trečiasis gyveno su motina. Visos draugės jau buvo ištekėjusios, daugelis turėjo vaikų.

Tačiau Kamilė joms nepavydėjo, kadangi viena apgaudinėjo vyrą, kita kentė anytos išpuolius, o trečioji buvo stipriai priklausoma finansiškai.

Kamilė galvojo, kad jos nelaimingos todėl, kad tekėjo ne iš meilės. Kamilė labai džiaugėsi, kai jai paskambino draugė Toma.

– Kamile, aš numečiau 85 kg, įsivaizduoji, – juokais kalbėjo Toma.

– Nesuprantu, tu niekada tiek nesvėrei.

– Pasveikink mane. Šiandien renkamės moteriška kompanija švęsti. Pagaliau aš atsikračiau to kvailio.

Merginos vakare susirinko restorane. Jos gėrė ir šoko. Šalia šventė vyriška kompanija. Kamilė jų tarpe pažino savo studijų laikų draugą Igną. Vyriškis irgi pažino savo seną pažįstamą.

– Kamile, 100 metų. Su metais tu daraisi vis gražesnė,- apibėrė Ignas komplimentais.

Kamilė džiaugėsi matydama Igną. Jis jai patiko dar universitete, tačiau vaikinas į ją nekreipė dėmesio. Štai gyvenimas juos suvedė iš naujo. Ignas visiškai nepasikeitė, atrodė dar geriau.

– Važiuojam pas mane, čia triukšminga ir nepatogu kalbėtis, – netikėtai pasiūlė Ignas. Kamilė sutiko. Jie praleido naktį kartu. Ėmė susitikinėti, pagaliau Kamilė atrado savo laimę.

– Aš tave dar universitete nusižiūrėjau, bet buvau labai drovus.

O tu tada dar visus atstumdavai. Bijojau tavo pykčio. Tai kvailys, reikėjo prisipažinti.

Nebūtume praradę tiek laiko,- apibendrino Ignas.