Ji apsimetinėjo socialine darbuotoja, o pati iš neturtingų žmonių grobdavo vaikus ir perduodavo juos pasiturinčioms šeimoms

Yra daug žmonių, kurių istorijas neįmanoma pamirši. Vieni iš jų istorijoje įamžinti po didvyriškų poelgių, o pavyzdžiui, Džordžija Tan liūdnai išgarsėjo savo siaubingais veiksmais.

Džordžija Tan. Trumpas pasakojimas.

Nuo 1924 iki 1950 metų Džordžija Tan vadovavo the Tennessee Children’s Home Society.

Tuo metu visi ją laikė labai gera ir rūpestinga moterimi, tačiau Džordžija turėjo siaubingą veiksmų motyvą. Per šiuos visus metus per jos rankas perėjo daugiau nei 5000 vaikų, pradedant skaičiuoti nuo kūdikių iki 16-čių paauglių, kuriuos ji parduodavo pasiturinčioms šeimoms.

Jos pagrindinėmis aukomis buvo vargingai gyvenančios neturtingos motinos. Ji naudojo įvairius būdus, įskaitant apgaulę, manipuliacijas ir prievartas, kad tik tėvai atsisakytų savo vaikų, kuriuos ji vėliau parduodavo. Kai kuriuos ji pagrobdavo iš kitų vietų – vaikų darželių ir ligoninių.

Kaip ji veikė.

Džordžija Tan turėjo daug būdų įsigyti naujagimius. Kartais ji duodavo kyšius gydytojoms ir medicinos seselėms, dirbančioms gimdymo namuose, kad jie atiduotų jai vaikus, ypač šviesiaplaukius žydromis akimis, kurie visada turėjo didelę paklausą. Kai kurie kūdikiai mirdavo jos namuose dėl netinkamos priežiūros, atitrūkimo nuo namų ar dėl ligos.

New York Post duomenimis organizacija, vadovaujama Džordžijos nuėjo taip toli, kad pradėjo grobti vaikus gatvėje. Ji turėjo savo agentus, kurie privalėjo prisivilioti vaikus iš gatvės, sakydami, kad jų tėvai mirė. Tuomet jie padarydavo suklastotus įvaikinimo dokumentus, vėliau sunaikindavo pagrobto vaiko visas gyvenimo detales tam, kad paslėptų įkalčius.

Liza Vingeit parašė knygą „Iki tol, kol mes buvome tavo“, kuri yra sukurta remiantis Tan įvykdytais nusikaltimais.

Ji papasakojo New York Post leidiniui apie tragediją, kurią įvykdė ši moteris, darydama siaubingus nusikaltimus. Kaip pasirodo, kad Džordžija „įvaikinantiems“ tėvams dažnai pasakodavo, kad vaikai yra kaip „švarus lapelis“:

„Kas mane labiausiai užkabino, ogi tas, kad tarytum tų vaikų ir nebuvo. Auklėjami šeimose, įvaikinti vaikai – tai nėra švarūs lapeliai. Tai žmonės. Jie turi genetinių ypatumų ir… talentų ir gabumų, kurie yra būtent jų.“

Taip pat Džordžija turėjo savo globėjų teisėsaugos organuose. Viena iš jų – tai nepilnamečių reikalų teisėja Kamila Keli. Ši moteris apsimesdavo, kad yra vaikų pusėje, bet iš tikrųjų ji pasirašydavo dokumentus dėl perdavimo Džordžijai motinystės teisių, po to prasidėdavo dokumentų tvarkymo dėl netikro įvaikinimo procesas.

Viena iš šių machinacijos aukų tapo Deni Branč. Ji papasakojo leidiniui Fayette Woman  savo gyvenimo istoriją, kuomet ji buvo pagrobta. Interviu ji pasakojo, kad jos nėščia mama Lena Mei Hauel ieškojo neištekėjusių moterų prieglaudos tuomet ir susipažino su Džordžija Tan.

Prieš gimdymą Džordžija privertė Leną pasirašyti dokumentą, kuris, jos nuomone, reiškė, kad Džordžija laikinai rūpinsis jos vaiku. Bet faktiškai ji perdavė motinystės teises organizacijos atstovams. Netrukus moteris pagimdė mergaitę, tačiau jai pasakė, kad gimė sūnus, kuris vėliau mirė.

Branč papasakojo, kad ji buvo įvaikinta įtėviais, bet tik po ilgo laiko tarpo ji sužinojo apie savo atsiradimo naujoje šeimoje aplinkybes. Jos įtėviai manė, kad Džordžija yra tikras „angelas“, kuris atiduodavo nepageidaujamus vaikus tėvams, kurie labai jų nori, bet negali jų susilaukti.

Areštas ir teismas.

Pagal Unsolved Mysteries informaciją, tik po daugelių metų nuo Džordžijos kriminalinės veiklos pradžios pagaliau aukos rišosi viešai apie tai kalbėti. Žmonių pasipiktinimai ir skundai paskatino pradėti nuskalstamos veiklos organizacijos, vadovaujamos Džordžija Tan, tyrimą. Tuomet ir viskas išaiškėjo, kad tai pats tikriausias nelegalus kūdikių turgus.

Advokatas Robert Teilor, tyrimo skyriaus vadovas, 1950 m. rugsėjo 12 d. paskelbė ataskaitą apie atliktą tyrimą, kuriame nurodoma, kad per visą nusikalstomą laikotarpį Džordžija gavo daugiau, nei 1 milijoną JAV dolerių. Ji nesulaukė nuosprendžio, nes mirė. Po kelių mėnesių vaikų prieglauda buvo uždaryta.

Per šiuos metus buvo parašyta daug knygų ir sukurta daug filmų. Kai kurie vaikai grįžo pas savo tikruosius tėvus.