Idomybes

Vardan meilės atsisakiau šeimos

Buvau ištekėjusi ne vieną dešimtmetį. Vyras, vaikai, anūkai. Visi man pavydėjo, juk buvo įsitikinę, kad aš laiminga santuokoje. Taip, mano vyras supratingas ir geras. Su vaikais irgi pasisekė – padorūs ir rūpestingi. Tačiau ne viskas taip pasakiška…

Kai vaikai užaugo ir išėjo kurti savo likimų, viduje pajutau tuštumą. Pažvelgiau į vyrą ir pamačiau jame svetimą žmogų. Panorau būti laisva, kad spėčiau sugauti laimę. Tuo momentu atsirado pojūtis, lyg aš kažką praradau, nepadariau, tačiau turiu paskutinį šansą viską ištaisyti.

Norėjau būti mylima. Šalia vyro man visada trūko emocijų ir jausmų – mes gyvenome kaip kaimynai. Apgaudinėjome vienas kitą, kankinome, vertėme gultis į vieną lovą.

Kai pasakiau, kad noriu skirtis, vaikai surengė man boikotą. Nenusiminiau, juk pastaruoju metu jie iš manęs reikalavo tik pinigų ir išnaudojo kaip nemokamą auklę.

Draugės irgi nuo manęs nusisuko ir priėmė vyro poziciją, kai kurios net ėmė su juo flirtuoti ir siūlytis į žmonas.

Tačiau man buvo vienodai, aš ieškojau žmogaus, su kuriuo pasijusčiau reikalinga, geidžiama, mylima moterimi. Paprašiau giminaičių ir draugų nelįsti į mano gyvenimą, kadangi nieko jiems neprivalau. Ir motinišką, ir santuokinę pareigą atlikau puikiai.

Nusipirkau kelionę ir išvykau ilsėtis į Graikiją. Ten susipažinau su vienu jaunuoliu. Galiu atvirai prisipažinti, kad tas pažinties vakaras buvo geriausia mano gyvenimo diena.

Mes negalėjome atsikalbėti, žiūrėjome vienas kitam į akis ir per pirmąsias pažinties valandas kūrėme ateities planus. Tai buvo mano likimas, juk jis irgi buvo išsiskyręs.

Susituokėme iškart grįžę namo. Kiekviena diena priminė šventę, pilną meilės ir supratimo. Tiesa, laimė truko neilgai, mano išrinktasis mirė nuo širdies priepuolio. Jis paliko man visą savo palikimą. Verslas, nekilnojamasis turtas, santaupos, mašinos…

Žinoma, vaikai viską atsiteisė ir man teko grįžti namo. Giminė piktdžiugiškai juokėsi iš manęs, tačiau aš bent pabandžiau kažką pakeisti.

Šiandien man sukako 58 metai. Aš laisva ir laiminga moteris, galiu užsiimti tuo, kas man malonu. Aš ilsiuosi, mėgaujuosi gyvenimu ir lepinu save.

Bet kažkodėl šis pavargęs vienišas žvilgsnis taip ir nedingo nuo mano veido…

Visas svetainės turinys priklauso autoriams. Visos teisės apsaugotos. Mūsų tinklalapyje talpinami tik pramoginio pobūdžio straipsniai, surinkti iš visos planetos. Tinklalapio redakcija neatsako už duomenų tikslumą ir aktualumą. Kai kuriuose straipsniuose gali būti netikslių rekomendacijų ir patarimų, galinčių suklaidinti, todėl būtinai pasikonsultuokite su to profilio specialistu, prieš išbandydami.

Related Articles

You cannot copy content of this page