Dvi seserys ieškojo savo motinos visą gyvenimą

Starla Medok ir Džini Tumi ieškojo savo motinos visą gyvenimą.

Kai jų tėvas susipažino su jų motina, jis tarnavo JAV karinėse oro pajėgose ir buvo Vietname. Ten jie susituokė ir persikėlė į Ameriką, Ohajo valstiją.

1973 m jiems gimė dukra Starla,  po metų antroji dukra Džini.

Bet deja, jų tėvai greitai išsiskyrė, kai mergaitėms buvo vieneri ir dveji ir tėvas prisiteisė pilną jų globą.

Mes daug kartų klausėme tėvo apie mūsų mamą, bet jis niekada nekalbėdavo su mumis šia tema.

Viskas, ką mes išgirdome apie ją iš tėvo – tai, kad ji nemoka kalbėti angliškai, kadangi ji grynakraujė tajė – prisimena Starla apie savo velionį tėvą.

Jis sakė, kad priėmė sprendimą pasiimti mus, kadangi mumyse matė išskirtinai amerikietes ir galėjo mumis pasirūpinti ir užtikrinti mūsų gyvenimą  geriau, nei tai būtų padariusi mama.

Džini ir Starla užaugo, įžengė į suaugusiųjų gyvenimą ir visą tą laiką ilgėjosi mamos, nenustojo galvoti apie ją.

Jos maldavo tėvo padėti joms rasti ją, bet atsigręždamos atgal, jos net dabar netiki, kad jis tikrai ko nors ėmėsi jos paieškoms.

„Jis bandė mus apsaugoti, arba galbūt baiminosi netekti mūsų, jei atsiras mama“.

Dabar seserys mėgsta kartoti, kad jų istorija turi 3 puses: jo pusė, jos pusė ir tiesa.

Jų pastangos nedavė nieko. Po ilgų metų bevaisių paieškų duomenų bazėse ir telefonų knygose, seserys galiausiai pasidavė.

Jos paprasčiausiai turėjo per mažai informacijos, kad nustatytų bent apytikslį tašką pasaulio žemėlapyje, kur jos ieškoti…Jos abi sulaukė 40-ies, bet taip ir nerado mamos.

Vėliau, 2016-ųjų pabaigoje, Džini gavo pranešimą iš nepažįstamos Facebook paskyros. Pirma, kas tame pranešime krito jai  į akis: prisegtas failas – vaikiška jos ir Starlos fotografija, kuri buvo jų albume.

Kaip nepažįstamasis gavo šią nuotrauką? Ir ko jis norėjo?

Naujas Lani vyras, Markas – štai kas buvo šis nepažįstamasis!

Paaiškėjo, kad dabar jie gyvena Pueblo, Kolorado valstijoje. Ir, žinoma, Lani, taip pat kaip ir mergaitės (dabar jau moterys), niekada nenustojo galvoti apie savo seniai prarastas dukteris.

Visa, ką ji turėjo – tai dviejų mažylių fotografija. Ji nešiojosi ją kartu 40 metų. Tame pranešime Markas rašė, kad Lani iki šiol užmiega su sielvarto ašaromis akyse, galvodama apie savo „mažyles“.

Būtent todėl Markas galiausiai pasiryžo ir sėdo prie kompiuterio. Jis turėjo visai nedaug informacijos, kuri galėtų padėti, bet jis pradėjo ieškoti. Internetas – stulbinantis dalykas: jau po kelių valandų jis aptiko Džono Tompsono – jų tėvo – nekrologą.

Po to Facebooke jis rado Džini ir pamatė šią fotografiją, lygiai tokią pat, kaip ta, kurią jo žmona taip seniai įsidėjo į savo piniginę ir iki šiol niekada su ja nesiskyrė.

Jis nubėgo pas Lani, ir kai jai tai parodė, galima tik įsivaizduoti jos reakciją…

Po kelių dienų jie jau užsisakė bilietus į Kanzas Sitį, kad galiausiai susitiktų su Lani dukterimis, kurių ji nematė 42 metus.

Jų akyse nebuvo nė sekundės abejonių, kai jie pirmąkart pasimatė oro uoste. Ji nubėgo prie jų, ir jos, visos trys apsiašarojusios, ilgai stovėjo apsikabinusios.

Iškart pajutusios, kad jos galiausiai šeimos rate, pradėjo kurti planus.

„Aš noriu paruošti joms vakarienę…Aš tiek daug metų laukiau, kol man atsiras tokia galimybė“,- sako Lani, švytėdama iš laimės.

Stebuklų būna. Jie tikrai vyksta. Niekada nepalaidokite vilties. Stebuklas galbūt įvyks ne tada, kai jūs jo laukiate, bet jis tikrai įvyks. Užtikrinu savo pavyzdžiu! – sako Džini.