Idomybes
Dabar savo senelius lankau ne dažniau nei kartą per mėnesį. Ir štai kodėl…
Mano seneliai gyvena netoli mūsų. Visą vaikystę per kiekvienas išeigines juos aplankydavau, o jie siūlydavo nelaukti šeštadienio ir ateiti pavalgyti pietų po pamokų.
Aš jau suaugęs ir pats turiu savo vaikų. Mes dažnai ateiname su jais pasisvečiuoti. Tačiau neseniai jie paprašė nebeateiti arba ateiti ne dažniau nei kartą per mėnesį. Nustebau. Paklausiau, kodėl, gal mes juos kažkaip įžeidėme? Pasirodo ne.
Štai kodėl jie taip nusprendė.
Viskas dėl amžiaus. Močiutei jau sunku visą dieną sukiotis virtuvėje, ruošiant vaišes gausiam svečių būriui. O ir senelio pagalba jau menka.
Deja, močiutė negali priimti svečių nepadengusi stalo, gatavo maisto iš parduotuvės ji nepripažįsta, todėl bestovėdama prie viryklės pavargsta, o paskui negaluoja.
O dar tas kartų skirtumas. Jau mus jiems būdavo sunku suprasti, o su proanūkiais rasti bendrą kalbą dar sunkiau. Močiutei su seneliu sunku suvokti, kaip mano dvejų metų sūnus susiranda planšetėje vaikiškus filmukus, kurie, tiesą sakant, seneliams visiškai nepatinka.
O vyresnysis sūnus vis įpina į savo kalbą angliškų žodžių, kas jiems yra absoliučiai nesuprantama.
Dar kaltas nuovargis. Visgi jiems jau 77 ir 79 metai. Jie mėgsta tylą ir ramybę, o vaikai triukšmauja, garsiai juokiasi, o kartais ir susipeša.
O senukai norėtų vietoj to nusnausti ar tiesiog pagulėti priešais televizorių.
Aš viską supratau ir mes susitarėme, kad ateisime ne dažniau nei kartą per mėnesį, o prieš ateidami būtinai perspėsime iš anksto. Ir vaišių atsinešime patys, kad močiutė nestovėtų visą dieną prie puodų.
