Kai mano tėvai sužinojo, kas mano vaikinas ir kaip aš leidžiu su juo laiką, buvo labai nustebę ir nuliūdę. Ir įsakė man nutraukti su juo santykius

Aš užaugau labai pasiturinčioje šeimoje. Baigusi universitetą Šveicarijoje aš atskridau aplankyti tėvų ir užsilaikiau gimtojoje šalyje dėl karantino.

Kartą prie įvažiavimo į mūsų užmiesčio kotedžų miestelį man smarkiai nuleido ratą. Kol rankinėje ieškojau telefono, kad paskambinčiau į servisą, priešingoje kelio pusėje sustojo didelė mašina su geltona cisterna.

Vairuotojas, žvilgsniu įvertinęs mano situaciją su ratu, iškart pasiėmė iš savo mašinos reikiamą instrumentą. Jis sumontavo atsarginį ratą, kad parvažiuočiau iki namų, o pats išvyko taisyti rato. Po valandos jis man atvežė sutaisytą ratą tiesiai į namus. Pinigų vaikinas atsisakė, bet priėmė mano kvietimą užeiti išgerti kavos.

O paskui dar atsisveikinimui išsiurbė mums septiką iš nuotėkų duobės. Po kelių dienų mes vėl susitikome kelyje. Andrius atlieka asenizatoriaus paslaugas mūsų miestelyje ir netoliese su draugu nuomojasi namą.

Mes pradėjome bendrauti su Andriumi. Su juo man buvo lengva, įdomu ir linksma. Jis dovanojo man balionus, lauko ramunėles. Mes važiuodavome žvejoti ir aš pirmąkart pernakvojau palapinėje.

O dar mes vogėme obuolius soduose. Jei kas nors man tai būtų pasakęs prieš mėnesį, aš nebūčiau patikėjusi. Kai mano tėvai sužinojo, kad aš leidžiu laiką su asenizatoriumi vardu Andrius, buvo šoke. Jie pareikalavo nutraukti visus susitikimus, tačiau buvo vėlu. Mes pamilome vienas kitą ir norime gyventi kartu.

Tėvai prieštarauja mūsų santykiams. Tėvas užblokavo mano korteles ir pasiėmė mašiną. Jis sako, kad mano sužadėtinis mane išnaudoja. Tačiau aš myliu Andrių. Ir jei mano artimieji nepriims mano pasirinkimo, aš visam laikui išeisiu pas jį.