Kartą mes su tėčiu likome vieni…

Prisiminimai iš vaikystės lieka su mumis visada.

Kartą mes su tėčiu likome vieni. Mama išskrido pas močiutę 2 savaitėms ir pagaliau atėjo laisvė.

Indų plauti nereikia!

Persirengti grįžus iš kiemo nereikia!

Pintis plaukų kasryt nereikia!

Liesti gatvės kates ir šunis galima!

Žiūrėti fūlę su Diego Maradona antrą valandą nakties galima!

Anarchija tęsėsi savaitę. Ir čia baigėsi pinigai. Iki algos 3 dienos.

Mes su tėčiu nuėjome priduoti butelių.

Kioske, kur priiminėjo tarą, pinigų neduodavo, bet už tai galima buvo pasiimti kažką iš prekių. „Rinkis“ – dosniai pamojo ranka tėtis.

Skaičiuoti pinigus aš jau mokėjau.

– Nusipirkime 9… arba ne, tada gaunasi 10! – alaus ir limonado!

– Tai tu gerti nori, ar ką? – nusijuokė tėtis.

– Neee! Na paprasčiausiai, kai vėl baigsis pinigėliai, galima bus priduoti butelius!

Tėtis paraudo.

Paskui pažaliavo.

Paskui nusitempė mane namo, paliko ir po dviejų valandų grįžo, prisikrovęs maišų su „Tarchun“ ir „Diušes“, importiniais traškučiais, šokoladiniais vafliais, „Meška šiaurėje“, ledais ir kitu mažai įdomiu maistu.

Čepsėjau žiūrėdama tą patį „šimtmečio įvartį“ mače Argentina-Anglija. Tik ausies krašteliu girdžiu:

„Dukra. Kol aš gyvas – tau niekada nieko netruks“.

Prieš pasitikdami mamą oro uoste, mes kartu pūkšdami tvarkėme namus ir supynėme man pirmąją kasą per pusę mėnesio. Netyčia įpainioję į ją suknelės sagutes.

Inteligentiška mama per visą gyvenimą keikėsi tik kartą, iškirpdama kasos gabalėlius ir beviltiškai įstrigusias sagas.

Ir ėmėme gyventi kaip anksčiau: košė pusryčiams, limonadas kaip apdovanojimas, „Elektroniko nuotykiai“ ir „Trys muškietininkai“.

Dar kokios 2 savaitės, ir aš tapsiu vyresnė už tave, tėti.

Man nuo vaikystės iš tavęs tas nuožmus prisimerkimas, ir kosmetologė barasi, įsivaizduoji?

Ir meilė arbatai su gvazdikėliais ir kvepiančioms negražioms sodo rožėms.

Ir kasas aš pati pinu siaubingai kreivai, tėti, bet dabar jau ir nebereikia, tėti, aš jau suaugusi ir pas mane šukuosena.

Aš nė velnio ne rimta, kaip svajojo mama. O Maradona pasirodė narkomanas ir suteneris, bet tai juk nesvarbu, tėti, tiesa?

Kažkas kito gyvenime svarbu, tėti, kažkas kito. Aš dar nežinau, aš dar mokausi.

Po truputį gyvenu, tėti. Nieko netrūksta.

Ir dar kokios 2 savaitės – ir aš visam laikui tapsiu vyresnė už tave.

Taip keista, tėti.