Mes su sese nusprendėme parduoti močiutės namą, bet kai pamačiau, kaip sunkiai ji atsisveikina su namu, man šovė puiki idėja

Man 40 metų, sesuo dviem metais jaunesnė. Abi ištekėjusios, gyvename atskirai. Turime mamą, kuriai 65 metai. Dabar ji Italijoje, užsidirba sau ir truputį padeda mums. Mes turime ir močiutę – mamos mamą.

Jai jau gerokai virš 80. Mes su sese paeiliui važinėdavome pas ją, veždavome maistą, tvarkydavome namus.

Tačiau šių metų pradžioje močiutė rimtai susirgo, atgulė ir dabar reikėjo arba dažniau važinėti pas ją, arba pasiimti ją į miestą.

Mano sesuo su vyru ir 2 vaikais gyvena dviejų kambarių bute, o mes su vyru ir sūnumi – trijų. Todėl buvo nuspręsta, kad močiutę mes pasiimsime pas save. Be visa ko, mūsų rajonas yra pakraštyje, kur daug parkų, o močiutei tai puiki vieta pasivaikščiojimams.

Toliau mes nusprendėme, kad parduosime močiutės namą ir pasidalinsime pinigus su sese, tačiau man teks didesnė dalis. Sesei labai patiko ši idėja, kadangi ji planavo kažkokį labai svarbų pirkinį ir pinigų jai reikėjo kuo greičiau.

Žodžiu, atvažiavome mes su vyru imti močiutės į miestą. Ji rinkosi daiktus, tačiau, kaip bebūtų keista, viskas tilpo į vieną lagaminą.

Kol ji tvarkėsi, pasakojo man vieno ar kito daikto istoriją, liepė man pažadėti, kad to konkretaus daikto aš niekada neparduosiu.

Žiūrėjau į visa tai ir vos sulaikiau ašaras. Juk buvo akivaizdu, kaip sunku močiutei palikti gimtuosius namus. Kai grįžome į miestą ir apgyvendinome močiutę jos kambaryje, pasikviečiau vyrą rimtam pokalbiui.

Ėmiau jį įkalbinėti atidėti mašinos pirkimą, šiam tikslui sutaupytus pinigus atidavėme seseriai ir kol kas nepardavėme močiutės namo.

Mano manymu, močiutė tiesiog neišgyventų tokios netekties. Keista, bet vyras iškart sutiko. Jis pasakė, kad nauja mašina gali palaukti, užtai turėsime vietą, kur galėsime važiuoti karštomis vasaros dienomis.

Kai pasakėme močiutei, kad visgi nusprendėme neparduoti namo, ji negalėjo patikėti savo laime ir ilgai laikė mane apkabinusi.

O jau kai mama viską sužinojo, ką aš sugalvojau, ji mane pagyrė ir pasakė, kad po poros mėnesių atsiųs mums pinigų naujai mašinai , kad mes patogiai vežiotume močiutę į jos gimtąjį kaimą.