Iš nuobodulio išėjusi į pensiją pradėjau užsiimti rankdarbiais, o anūkė pavertė mano pomėgį tikru pelningu verslu

Ko gero, beveik kiekvienas žmogus turi savo pomėgį. Tokį užsiėmimą, kuris teikia tikrą malonumą, padeda atsipalaiduoti ir pailsėti.

Asmeniškai man visada patiko rankdarbiai. Kurti ir savo rankomis gaminti įvairius mielus dalykėlius, kurie daro namus jaukesnius. Tiesa, kai dirbau ir vaikai buvo maži, mėgstamam užsiėmimui beveik nelikdavo laiko. Tačiau vaikai užaugo, o ir anūkai jau beveik suaugę. Be to, aš jau nebedirbu – išėjau į pensiją.

Atėjo metas pagaliau užsiimti tuo, kas man tikrai patinka. Juk dabar internete gali rasti begalę idėjų! Svarbiausia – noras ir laikas, o įvairiausių mielų smulkmenų namams visada galima sukurti.

Pirmiausia pasisiuvau gražią staltiesę valgomojo stalui. Nusipirkau lino audinį ir apnėriau jį nėriniais. Vėliau kai kuriose vietose išsiuvinėjau rugiagėles ir ramunes su lapeliais. Po to iš tokio paties audinio ir su tuo pačiu raštu padariau dvylika servetėlių po lėkštėmis.

Vėliau pasisiuvau keletą įvairių dėžučių smulkmenoms laikyti, naudodama skirtingas technikas. Marčioms ir anūkėms kovo 8-osios proga pasiučiau ir išsiuvinėjau originalias kosmetines.

Žodžiu, ėmiau kurti ir kurti. Ir nors dalį savo rankų darbo daiktų išdalinau, dauguma jų tiesiog gulėjo lentynose. Ką su jais daryti toliau, aš nežinojau. O jų vis daugėjo ir daugėjo.

Kartą mus su seneliu aplankė viena iš mano anūkių – Milda. Žinoma, tokia proga iškepiau pyragėlių. Atsisėdusi prie stalo, padengto mano pačios daryta staltiese, ji staiga prapliupo komplimentais. Sakė, kad man puikiai sekasi, o viskas atrodo labai gražiai.

Buvo labai malonu girdėti tokius žodžius, ir, apimta jausmų, nusprendžiau parodyti anūkei kitus savo rankdarbius. Tegul pasiima sau ką nors, kas jai patiks.

Anūkė įlindo į spintą ir atidžiai apžiūrėjo kiekvieną daiktą. Ji ilgai tylėjo, ir aš pradėjau nerimauti – nejaugi jai niekas nepatiko?

Tada Milda atsisuko į mane spindinčiomis akimis ir sušuko:

– Močiute, juk tai nuostabiai estetiška! Jei tokias stilingas smulkmenas parduotume, galėtume uždirbti krūvą pinigų!

Apie tai, tiesą pasakius, niekada negalvojau. Na, kam, sakykite, reikalingi mano rankdarbiai? Bet anūkė entuziastingai nufotografavo kiekvieną daiktą ir pažadėjo juos parduoti internete.

Pradžioje į šią idėją žiūrėjau skeptiškai. Tačiau mano nuostabai, per pirmąją savaitę dauguma mano rankdarbių surado naujus šeimininkus. Net ir nepaisant to, kad, mano nuomone, Milda nustatė gana aukštas kainas.

Kai anūkė grįžo pas mane su uždirbtais pinigais, suma mane maloniai nustebino. Žinoma, pusę pinigų iškart atidaviau Mildai už jos pagalbą. O ji pasiūlė nuolat užsiimti rankdarbiais ir pradėti gaminti dalykus pagal individualius užsakymus.

Žinoma, sutikau. Ir jau beveik metus mūsų su anūke mažas šeimos verslas klesti ir auga. Aš atsakau už medžiagų pirkimą ir gaminių gamybą, o Milda juos parduoda rankdarbių svetainėse.

Žodžiu, mes abi labai džiaugiamės tokia situacija, kaip ir visa mūsų šeima. Juk ne kiekvienas darbas, kuris uždirba pinigus, suteikia dar ir moralinį pasitenkinimą.