Kaip nesirgti: 1000 metų senumo Avicenos priesakai, padedantys išsaugoti sveikatą ir gyventi ilgai

Beveik prieš tūkstantį metų garsus gydytojas vardu Avicena padėjo pagrindus šiuolaikinei medicinai. Žinomas kaip vienas įtakingiausių medicinos protų istorijoje, Avicena, kurio pilnas vardas buvo Abu Ali Huseinas ibn Abdula ibn Sina, savo gyvenimą paskyrė žmogaus kūno ir sielos tyrimams, naudodamas požiūrį, kuris ir šiandien atrodo stebėtinai aktualus.

Avicena, gimęs netoli Bucharos, dirbo rytų valdovų rūmų gydytoju, o jo „Medicinos kanonas“ tapo to meto „medicinos biblija“. Jo mokymas sulaukė tokios pagarbos, kad šimtmečius darė įtaką Europos medicinai.

Avicenos praktika apėmė ne tik fizines ligas, bet ir protą, dvasią bei gyvenimo būdą apskritai. Jis tikėjo, kad sveikata — tai „pridėjimo ir atėmimo“ klausimas: pašalinti žalinga ir pridėti naudinga. Jam tikrasis gydytojas buvo ne tik gydytojas, bet ir psichologas, padedantis pacientams jaustis taip pat pasitikint, kaip jie jaučiasi sveiki.

„Nėra ligos, kuriai nebūtų gydymo, — sakė jis, — išskyrus valios trūkumą.“

Štai 6 pagrindiniai Avicenos įsitikinimai, kurie ir šiandien gali padėti mums gyventi ilgą, sveiką ir džiaugsmingą gyvenimą:

1. Apie persivalgymą ir saiką maiste

Avicena suprato tai, su kuo daugelis iš mūsų susiduria šiandien: persivalgymas tiesiogiai veda prie ligų. Jis pastebėjo, kad nuolat pilnas skrandis sukelia uždegimus ir sutrikdo kitų organų darbą. Jis manė, kad saikas, o ne ribojimai, yra raktas į pusiausvyros ir sveikatos palaikymą.

„Žinokite, kad nėra nieko blogiau už persivalgymą, — patarė jis. — Nereikėtų pripildyti skrandžio taip, kad jame nebeliktų vietos daugiau. Liaukitės valgyti, net jei dar jaučiate apetitą.“

Mūsų greitai besikeičiančiame gyvenime kyla pagunda mėgautis gausiais patiekalais, tačiau Avicena mums primena, kad perteklius gali sukelti persivalgymą. Jo patarimai skatina mus atsitraukti nuo stalo šiek tiek alkaniems, tikint, kad saikas padės jaustis lengvesniems ir energingesniems.

2. Apie neveiklumą

Avicena manė, kad neveiklumas yra pagrindinė daugelio fizinių ir psichinių problemų priežastis. Jis perspėjo dėl pernelyg didelio atsipalaidavimo ir nuobodulio kaip galimos grėsmės sveikatai. Neveiklumą jis laikė ne tik nežinojimo priežastimi, bet ir kvietimu į ligas, nes ji nukreipia žmogaus dėmesį į save, dėl ko atsiranda polinkis per daug susitelkti į kiekvieną nereikšmingą negalavimą.

„Neveiklumas ir nuobodulys – tai ligų priežastis!“ – sakė jis. „Neveiklumas ir nuobodulys ne tik gimdo nežinojimą, bet tuo pačiu yra ir ligų šaltinis.“

Ši išmintis akivaizdi: tikslų turėjimas ir kasdienio gyvenimo tvarkaraštis palaiko aktyvų kūną ir protą. Mažiau galvojame apie smulkius nepatogumus ir labiau įsitraukiame į gyvenimą. Avicenos nuomone, subalansuotas gyvenimas turėtų apimti prasmingą darbą, įdomią veiklą ir laiko skyrimą pomėgiams – visa tai išlaiko dvasią sveiką ir linksmą.

3. Apie atskirą mitybą ir pasninką

Dar prieš atsirandant „atskiros mitybos“ koncepcijai, Avicena suvokė, kad tam tikrų maisto produktų derinimas (pavyzdžiui, sūraus su saldžiu ar baltymų su angliavandeniais) gali sukelti virškinimo problemų. Jis taip pat rekomendavo periodišką pasninką kaip būdą pailsėti ir išvalyti organizmą.

„Jei valgėte per daug, kitą dieną turite likti alkani“, – rašė jis, siūlydamas po sočių vaišių padaryti iškrovos dieną, kad leistumėte virškinimo sistemai atsigauti.

Jis patarė rinktis lengvesnius, lengviau virškinamus produktus ir vengti sudėtingų patiekalų. Šie žodžiai rezonuoja su daugybe šiuolaikinių dietologų patarimų: pasimėgavus skanėstais, svarbu leisti kūnui atsigauti. Pasak Avicenos, pasninkas padeda ne tik kūnui, bet ir aštrina protą, leisdamas mums jaustis labiau pasitikintiems savimi.

4. Fizinių pratimų svarba

Dar gerokai prieš tai, kai fiziniai pratimai tapo mada, Avicena buvo didelis reguliaraus fizinio aktyvumo šalininkas. Jis laikė fizinius pratimus svarbia gera savijauta sudedamąja dalimi, pastebėdamas, kad aktyvūs žmonės rečiau suserga ir greičiau pasveiksta.

„Žmogui, kuris sportuoja saikingai ir tinkamu laiku, nereikia jokio gydymo“, – sakė jis. „Jei užsiimate sportu, nereikia vaistų.“

Avicenos filosofija atitinka mūsų šiuolaikinį supratimą apie fizinius pratimus: jie stiprina kūną, gerina kraujotaką, didina imunitetą ir grūdina dvasią. Jo nuomone, net lengvas fizinis aktyvumas yra geriau nei nieko, primenant mums, kad mūsų kūnui reikia judėjimo, norint išlikti sveikam. Jam fiziniai pratimai buvo ne tik būdas išvengti ligų, bet ir priemonė pripildyti sielą energijos.

5. Apie pykčio ir liūdesio žalą žmogaus organizmui

Kaip kūno ir proto gydytojas, Avicena buvo vienas pirmųjų, kuris atkreipė dėmesį į emocines ligų šaknis. Jis pastebėjo, kad neigiamos emocijos, tokios kaip pyktis ir liūdesys, daro tiesioginį poveikį fiziniam kūnui.

„Pyktis labai įkaitina kūną, liūdesys labai jį džiovina, apatija silpnina dvasinę jėgą ir linksta prie gleivių… Galiausiai, charakterio pusiausvyra padeda išsaugoti sielos ir kūno sveikatą“, – pažymėjo jis.

Jis tikėjo, kad pusiausvyros palaikymas yra svarbus tiek psichinei, tiek fizinei gerovei. Jis suprato, kad dvasinis neramumas silpnina mūsų natūralias gynybos jėgas, todėl tampame labiau pažeidžiami ligoms. Avicena greičiausiai šiandien patartų vengti neigiamų emocijų ir siekti veiklos, kuri atneša ramybę ir džiaugsmą.

6. Kokybiško miego būtinybė

Ilgam ir sveikam gyvenimui reikia poilsio, ir Avicena turėjo labai konkrečią nuomonę apie tai, kiek ir kada reikia miegoti. Jis siūlė žmonėms miegoti pakelta galva, nes tai, anot jo, padeda pasiekti gilesnį ir atgaivinantį poilsį. Jis perspėjo, kad maistas prieš miegą gali sukelti neramų miegą, tačiau taip pat įspėjo, jog eiti miegoti alkanam – ne mažiau kenksminga.

„Miegoti tuščiu skrandžiu yra žalinga, nes tai silpnina jėgas. Bet miegoti su pilnu skrandžiu ne mažiau kenksminga, nes toks miegas bus paviršutiniškas ir neramus.“

Avicena laikė miegą kaip maisto formą kūnui ir protui. Kaip ir su maistu, jis patarė laikytis saiko: miegoti tiek, kiek reikia jūsų organizmui, ir siekti pastovumo. Šiandien mes žinome, kad miegas gerina atmintį, stiprina imuninę sistemą ir padeda organizmui atsigauti po kasdienio streso.