Mama labai mane myli, todėl nuolat manimi rūpinasi. O man tokios hiperglobos nereikia

Patarkite, prašau. Nežinau, kaip elgtis, todėl ir kreipiuosi į jus. Situacija sunki, tačiau ne be išeities. Labai to tikiuosi. Net jei patarimų nebus, bent papasakosiu jums, kas mane taip smarkai neramina. Man jau beveik 30 metų. Aš suaugęs vyras, kuris gali savimi pasirūpinti.

Aš sportininkas nuo pat vaikystės ir dabar stengiuosi užsiimti boksu. Mano darbas fizinis, galbūt sunkiau nei ofise sėdėti, užtai pinigus gerus uždirbu. Noriu užsidirbti savo būstui ir savo verslui. Kad pilnai save realizuočiau.

Gyvenu atskirai nuo tėvų, be merginos. Nieko namie negaminu. Viską užsisakau į namus, kad nevarginčiau savęs tuo, ko daryti iš tiesų nemėgstu.

Po metų aktyvaus darbo įsigijau nuosavą būstą. Dabar galvoju, kad reikia pirkti ir mašiną, nuosavas transportas daug reiškia. Galvoju, reikia pasispausti ir taupyti jai, kad sekančiais metais įsigyčiau trokštamą pirkinį.

Manau, kad aš pilnavertis suaugęs žmogus, kuris visko pasiekė pats. Tačiau aš vienišas. O aplink mane daug šeimų, turinčių jau po 3 vaikus. Niekas manęs nekliudė tuo klausimu iki šiol. Bet štai mama nusprendė, kad ir man verta sukurti šeimą.

Mano tėvai patys iš didelių šeimų. Jų tiek daug, kad man ir nesuskaičiuoti visų savo dėdžių bei tetų. Suprantama, kiekvienas jų turi savo suaugusių vaikų, o šie jau irgi turi vaikų.

Suprantama, kad per šeimos šventes mes visi susitinkame. Ir štai mama prisižiūrėjo laimingų šeimų ir pradėjo gailėtis, kad aš iki šiol nieko neturiu.

Visa tai ji išreiškia savo rūpesčiu. Lyg manęs gailėtųsi. Pastoviai per užstales kenčiu nuo jos beprotiškos globos. Ji pradeda elgtis su manimi taip, lyg aš mažas vaikas. O aš šito išvis nesuprantu.

Bandžiau pažvelgti į tai kitu kampu, bet man vis tiek keista. Aš juk suaugęs vyras, man beveik 30. O mama šokinėja apie mane ir bando įdėti man daugiau salotų, kad tikrai pasisotinčiau.

Kartą jai pasakiau, kad jei tai tęsis toliau, nustosiu lankytis visose šeimyninėse užstalėse. Man nepatinka jos elgesys, tai mane tiesiog erzina.

Nesinori prie stalo aiškintis santykių su mama. Per kažkieno šventę gadinti nuotaiką ir sau, ir jai, ir tuo pačiu svečiams.

Man baisu, kas visgi bus, kai aš rasiu savo antrąją pusę. Ką mama pasakys. Vargu ar ji baigs tokį rūpestį, jei mano asmeniniame gyvenime viskas normalizuosis. Mama greičiausiai nepamėgs savo būsimos marčios ir aš dėl to labai pergyvenu.

Nežinau, ką dabar daryti su mama? Ji gera moteris, bet kokia mergina atlaikys jos spaudimą? Man sunku suvokti, kad mama nerimauja, ar aš nusipirkau kojines, ar ne. Kad tik ji suprastų, kad aš jau pakankamai suaugęs tam, kad ji taip manęs neglobotų.