Mano motina turėjo tik vieną akį. Aš jos nekenčiau… Todėl, kad tokia jos būsena vertė mane jausti gėdą.Istorija apie mamą ir sūnų…

Mano motina turėjo tik vieną akį. Aš jos nekenčiau. Todėl, kad tokia jos būsena vertė mane jausti gėdą.

Kad uždirbtų duonos kąsnį šeimai, ji dirbo mokykloje virėja.

Vieną dieną, kai aš mokiausi pradinėje mokykloje, mano motina atėjo aplankyti manęs.

Grindys susiūbavo po mano kojomis. Kaip ji galėjo taip padaryti? Man pasidarė taip gėda…

Apsimečiau, kad jos nematau. Pažiūrėjau į ją su neapykanta ir pabėgau.

Sekančią dieną mano klasės draugas pasakė man: Ėėė, o tavo motina, pasirodo, vienaakė“.

Norėjau prasmegti skradžiai žemę. Aš norėjau, kad mano motina kur nors dingtų.

Todėl tą dieną sutikęs ją pasakiau: „Ar ne geriau būtų tau mirti, kad nestatytum manęs į juokingą padėtį?“

Motina nieko man neatsakė.

Aš nė negalvojau, ką sakau, nes buvau labai piktas.

Manęs nedomino jos jausmai.

Nenorėjau, kad ji būtų namuose.

Labai daug dirbau ir išvykau mokytis į Singapūrą.

Paskui vedžiau. Nusipirkau namą. Susilaukiau savo vaikų ir buvau patenkintas gyvenimu.

Vieną dieną mano motina atvažiavo pas mane. Tiek metų ji manęs nematė ir nepažinojo savo anūkų.

Kai ji priėjo prie durų, mano vaikai ėmė juoktis iš jos.

Kaip ji galėjo atvykti į mano namus ir išgąsdinti mano vaikus? Aš užrikau ant jos: „Dink iš čia!“

Į tai mano motina tyliai atsakė: „Atleisk man. Man atrodo, aš atvažiavau ne tuo adresu“ ir po tų žodžių išnyko man iš akių.

Kartą gavau laišką apie mokyklos abiturientų susitikimą.

Pasakiau žmonai kaip priežastį, kad važiuoju į verslo susitikimą.

Po abiturientų susitikimo smalsumo vedamas nuvažiavau į savo senąjį namą.

Kaimynai man pasakė, kad mano motina mirė.

Aš visiškai nenusiminiau.

Man davė laišką, kurį motina paliko man.

„Mano mylimiausias sūneli, aš visada galvojau apie tave.

Labai gailiuosi, kad tada atvykau į Singapūrą ir išgąsdinau tavo vaikus.

Labai apsidžiaugiau, kai sužinojau, kad tu atvažiuosi į abiturientų susitikimą.

Bet nežinau, ar galėsiu pakilti iš lovos, kad pamatyčiau tave.

Labai gailiuosi, kad kai tu augai, tau buvo gėda dėl manęs.

Žinai, vaike mano, kai tu buvai mažas, tau nutiko nelaimingas atsitikimas ir tu netekai akies.

Negalėjau pakelti minties, kaip tavo motina, kad tu užaugsi vienaakis.

Todėl atidaviau tau savo akį.

Ir dabar aš taip didžiuojuosi tavimi, kad tu vietoje manęs matai ta akimi.

Su visa savo meile.

Tavo mama“.