Kiekviena moteris – šedevras, sukurtas Dievo

Jūs vis dar kenčiate dėl savo „trūkumų“? O ką, jei imtumėte ir paverstumėte savo minusus pliusais? Grožio standartai neegzistuoja…

Mona Liza neturi antakių, o Kustodijevo modeliai – talijų.

Botičelio Veneros pečiai per platūs, o Rubenso gražuolių užpakaliai milžiniški. O Frida Kalo išvis turi ištisinį antakį ir ūsus. Ir tai pasaulinės tapybos žvaigždės.

Tęsiam?

Polis Gogenas buvo be galvos nuo kūningų taitiečių, Mikelandželo idealas – moteris-kultūristė, o Dega negalėjo įsivaizduoti nieko nuostabesnio už baleriną.

Apie asmenines dailininkų aistras galima kalbėti ilgai, tačiau išvados peršasi dvi.

1. Grožio standartai neegzistuoja.

2. Net meno kūriniai nėra tobuli.

Grįžkime prie Mona Lizos portreto. Ištęstame stačiakampio formos veide nosis atrodo pernelyg ilga, o burna maža. Akys atrodo truputį patinusios ir ant jų visiškai nesimato blakstienų, antakių irgi nėra. Minutėlę, šios moters grožiu žavisi milijonai žmonių visame pasaulyje – kaip jai tai pavyko?

Džokondos energetika stulbinanti. Jos lūpose žaidžia lengva šypsena – atrodo, ji gudriai krizena iš jūsų, tuo pačiu išlikdama visiškai nepasiekiama. Jos pasitikėjimas savimi traukia, o šelmiškos ugnelės akyse kaitina vaizduotę.

O dabar įsivaizduokite, kaip atrodytų Mona Liza, jei visą laiką galvotų apie savo „neteisingą“ nosį. Jūs vis dar kenčiate dėl savo trūkumų?

O ką, jei imtumėte ir paverstumėte savo minusus pliusais? Tiesiog todėl, kad jūs taip nusprendėte. Pradėti žiūrėti į save su meile,o į šį pasaulį – su pasitikėjimu ir lengva pašaipa.

Juk kiekviena moteris – šedevras, sukurtas Dievo, šimtus kartų genialesnis už Leonardo darbą.