– Kažkas jam skambina naktimis, kai tavęs nėra, tėtis susirado kitą moterį, – sušnibždėjo Medeina

Juliją šiandien atleido. Tiesiog šiaip sau. Dėl amžiaus. Ji skubiai ėmė ieškoti darbo, juk suprato, kad iš vyro algos jie nepragyvens. Dukrą reikia pastatyti ant kojų. Jai juk jau 15 metų!

Julija įsidarbino psichologe telefoninėje linijoje. Daugiau jos amžiui tinkamų pasiūlymų nebuvo, o jos išsilavinimas buvo tinkamas. Buvo amžinai pavargusi. Juk grįžusi namo ji nesiilsėdavo, o imdavosi gaminti, tvarkytis ir kitų darbų.

Žinoma, tai atsiliepė išvaizdai. Vyras nutolo. Tačiau Julija nelabai pergyveno – jai rūpėjo išsimiegoti.

Ryte ji pamatė dukrą virtuvėje, nors ši turėjo būti mokykloje.

– Kodėl tu ne mokykloje?

– Nenoriu ten eiti.

Norėjo ją išbarti, bet suprato, kad nėra jėgų – tiesiog atsisėdo prie stalo.

– Kvailystės.

– Kažkas jam skambina naktimis, kai tavęs nėra.

Julija pradėjo pati savęs gailėtis. Ji dirba naktimis šeimos labui, o vyras, bjaurybė, ją apgaudinėja.

– Dukrele, nepergyvenk dėl to. Visi vyrai kartais taip daro, kad pakeltų savivertę. Jam dabar sunku. O ir mano kaltės tame yra. Pasistengsiu viską ištaisyti.

– Aš seniai girdžiu jų pokalbius, tu dar dirbai ankstesnėje vietoje,- užsidengė veidą rankomis dukra.

Julija leido dukrai neiti į mokyklą, o pati nusprendė pamiegoti. Tik štai užmigti negalėjo – kvailos mintys neleido. Ji nesuprato, ko Medeina taip pergyvena. Ji juk pasikalbės su vyru, viskas susitvarkys. Blogiausiu atveju mes darbą.

Moteris pabandė prisiminti, kada jie dviese su vyru kartu leido laiką. Ir negalėjo. Nei prieš mėnesį, nei prieš du, nei prieš tris.

Julija pradėjo vaikščioti po grožio salonus ir gražiai rengtis. Gamino skanėstus ir flirtavo su vyru. O jis ignoravo visus jos bandymus ištaisyti situaciją. Tada moteris pagalvojo, kad jiems reikia išvažiuoti atostogų. Pakeisti aplinką.

Vyras nėjo į kontaktą. Kalbėjo tuščiomis frazėmis. Jie gyveno lyg kaimynai.

– Tau viskas normaliai? – paklausė Julija.

Jis mestelėjo į ją abejingą žvilgsnį.

– Dukrai reikia nupirkti batus.

– Gerai…

– Apie ką tu galvoji?

Vyras apsirengė ir išėjo. Julija nežinojo, ką daryti toliau. Panašu, reikalas baigsis skyrybomis. Negi taip paprastai išeis. O butas? O ar jos su dukra pragyvens iš alimentų?

Ji juk nebejauna. Dukrą reikia auginti. Kur imti jėgų ir pinigų? Baigėsi aukso amžius…