„Aš mirsiu vietoje tavęs“: neįtikėtina vieno kartvelų kalbos žodžio istorija

Manęs paprašė išversti kai kuriuos nestandartinius žodžius ir frazes iš kartvelų kalbos. Viskas ėjosi lengvai ir sklandžiai, tačiau vėl užkliuvau ties žodžiu „genacvale“…

Užvakar atėjo laiškas. Manęs paprašė išversti kai kuriuos nestandartinius žodžius ir frazes iš kartvelų kalbos. Žmonės mokosi kalbos ir jiems kilo sunkumų. Teko padėti.

Viskas ėjosi lengvai ir sklandžiai, tačiau ties „genacvale“ aš vėl užkliuvau. Kaip tik nevertė šios leksemos – ir brangusis, ir brolis, ir ponas. Tačiau ne tai. Pagal prasmę arti, kažkas labai artimo ir brangaus, bet ne tai. Aš turėjau vieną šifruotę, skaičiau ją seniai mažai žinomame filologiniame darbe. Nedrįstu jos siūlyti kaip oficialios. Tačiau man, kaip filologui, tinka būtent ji.

Genacvale – tai veiksmažodis, pagal žodžio sandarą tai jokiais būdais ne daiktavardis. „G“ žodžio pradžioje reiškia, kad aš – tave, tau. „Cvale“ – šaknis „keisti“, „pakeisti“.

Kartvelų tautosakoje yra eilėraštis, jis laikomas liaudies. Parašytas ne šiuolaikine kalba. Jį girdėjo net ne visi kartvelai, tačiau jis visiškai tiksliai viską išaiškina.

„Pas vyrą ateina mirtis. Ir jis paeiliui prašo visų savo giminaičių pakeisti jį, eiti su mirtimi vietoje jo. Prašo motinos, tėvo, sesers, brolio, žmonos. Ir kiekvienas giminaitis atsako, kad štai tu turi tėvą, jis pakeis, arba tu turi seserį, ji pakeis, yra brolis, jis pakeis. Žmona sako, tu turi meilužę, ji pakeis. Ir paskutiniame sakinyje meilužė (štai tokios turbūt seniau buvo meilužės) sako, kad taip, aš pakeisiu tave, kur tas kelias, rodyk. Tai yra, kelias į mirtį, aš eisiu už tave.“

Genacvale – tai aš pakeisiu tave, kai ateis mirtis. Kai ji ateis tavęs, aš eisiu vietoje tavęs.

Tai ne šiaip, kaip tu klasiškai geri, koks tu superinis, atvažiuok dar, eisim į restoraną, brangusis.

Tai – aš mirsiu vietoje tavęs.