Per šalčius jis gyveno ant klijuotės. Ją patiesė jam stotelėje ir kartais atnešdavo maisto

Kai važiavau iš priemiesčio į miestą, mano mašinoje buvo 7 katinai, dauguma jų sirgo. Skubėjau pristatyti gyvūnus veterinarui, kai prieš mašinos ratus iššoko dar vienas katinas. Pastebėjusi gyvūną, staigiai nuspaudžiau stabdžius…

Išsigandusi iššokau į kelią, aplinkiniai irgi baugščiais žvilgsniais žiūrėjo į atsivėrusį prieš juos vaizdą.

Katinas prisispaudė prie kelkraščio taip stipriai, lyg būtų įaugęs į jį. Gyvūnas pasirodė gyvas ir vos prie jo priėjus aplinkui susirinko vietos gyventojai, kurie pradėjo man pasakoti apie nelaimes, tekusias rudojo katino daliai. Žaną Polį atvežė čia ir paliko netoli stotelės.

Pravažiuodama pro šalį kelis kartus pastebėjau Žaną Polį, bet buvau įsitikinusi, kad jis vaikštinėja savarankiškai. Katinas aiškiai anksčiau gyveno su žmonėmis, buvo bendraujantis ir švelnus. Į kelią jis papuolė pakeliui į vietinę parduotuvę, kur reguliariai vaikščiojo prašyti maisto. Artėjo pirmieji šalčiai, todėl
išgyventi prie kelio katinui darėsi vis sunkiau.

Kartais katiną pašerdavo praeiviai, ant stotelės suoliuko jam net patiesė klijuotę. Po to, kai katinas vos
nepapuolė po mano mašina, nusprendžiau, kad dabar tiesiog privalau pasirūpinti juo. Katinas iškart buvo
įkeltas į mano mašiną.

Jau namie pavadinau katiną Žanu Poliu, su laiku jis pabuvojo pas veterinarą ir buvo kastruotas bei
vakcinuotas.

Katinas pasirodė švelnus, greitai rado bendrą kalbą su kitais gyvūnais.

Gyvenimas gatvėje atsiliepė rudojo katino sveikatai, pagrinde pažeidimai kepenų ir tulžies darbe. Kai
susirgimai paūmėja, jis atsisako maisto, kailis pasišiaušia. Tokiais periodais tenka izoliuoti Žaną Polį ir
gydyti lašinėmis.