Požymiai, kad jūsų nemyli

Nemylimas žmogus tampa baikštus, nerangus, susikaustęs ir negražus…

Nemeilė — tai, kai tu turi netrukdyti. Kalbėti, juoktis arba lįsti su apsikabinimais.

Negalima pasakoti apie savo pergyvenimus — tai kvailystės, o ne pergyvenimai.

Negalima kažko prašyti — reikia suprasti, kad šiuo metu yra sunkus metas. Ir iš viso, kam tau tai?

Negalima tikėtis pagalbos, suaugę žmonės turi savarankiškai susitvarkyti. Netgi jei jiems penkeri. Tai jau solidus amžius. O jeigu trisdešimt penkeri – tai čia jau visai senatvė. Ir nėra čia ko taip išsipustyti tokiame brandžiame amžiuje.

Nemeilė — kai ypatingai nebara, bet ir negiria. Nepastebi.

Kai nepatogu valgyti prie artimo žmogaus — Jis gali pasakyti, kad tu daug valgai. O tavo pagamintą maistą žmogus suvalgys ir nieko nepasakys. Ir nepastebės pastangų, kai susitvarkysi ir gėlių pamerksi.

Nemeilė — kai nieko negalima.

Kai suerzini, trukdai, lendi, kalbi nesąmones, rauni stogą, sėdėk ramiai kampe ir lauk, kada tave ves pasivaikščioti. Ir neinkšk, nezirsk, neverk – ramiai sėdėk ir lauk.

Kai neužstoja ir sako: pats(-i) kaltas (-a)! — tai nemeilė.

Kai nieko nedovanoja — nemeilė.

Kai tau gailima pinigų — tai nemeilė.

Tai ne neapykanta. Tai kartais net blogiau už neapykantą, nes neapkenčia už kažką, iš pavydo, pavyzdžiui. Ir galima išeiti arba atsakyti tuo pačiu. O nemyli tiesiog šiaip. Nemyli ir viskas.

Nors sakoma: „Na myliu aš tave, tik atsikabink, vėl tu pradedi!“. Tai ir yra nemeilė.

Ir nuo jos mirštama. Ypač senukai, vaikai, šunys. Ir suaugę žmonės, kurie yra bejėgiai ir jautrūs.

Nemylimas žmogus tampa baikštus, nerangus, susikaustęs ir negražus; jis bijo viską sugadinti, sutrukdyti, suerzinti…Čia jau nieko nepadarysi; jei yra jėgų, reikia bėgti nors su ryšulėliu ant pečių.

Arba bent jau aiškiai suprasti — tai nemeilė.

P.S. ir prisiminkite, kad tik keisdami savo sąmonę (suvokimą) – kartu mes keičiame pasaulį!